Mitybos mokslas

Mitybos mokslas

Mitybos mokslas per pastaruosius kelerius metus patyrė reikšmingų pažangų, pereinant nuo bendrų mitybos gairių prie individualizuotų požiūrių. Dvi išskirtinės sritys šioje evoliucijos pakopoje yra individualizuota mityba – dietos, pritaikytos pagal asmens genetiką – ir funkciniai maisto produktai, skirti specifinėms sveikatos naudoms. Šiame straipsnyje aptariamos šios novatoriškos sritys, pabrėžiant jų mokslines pagrindus, dabartinį taikymą ir galimas pasekmes sveikatai bei gerovei.

Individualizuota mityba: dietos, pritaikytos pagal asmens genetiką

Individualizuotos mitybos supratimas

Individualizuota mityba, dar vadinama nutrigenomika, reiškia mitybos rekomendacijų pritaikymą remiantis asmens genetiniu profiliu. Šis požiūris pripažįsta, kad genetiniai skirtumai gali turėti įtakos, kaip žmonės reaguoja į įvairius maistinius komponentus, paveikdami medžiagų apykaitą, maistinių medžiagų pasisavinimą ir ligų riziką.

Genetikos vaidmuo mityboje

  • Genetiniai skirtumai (SNP): Vieno nukleotido polimorfizmai (SNP) yra dažni genetiniai skirtumai, galintys turėti įtakos maistinių medžiagų apdorojimui. Pavyzdžiui, MTHFR geno variacijos gali paveikti folio rūgšties apykaitą.
  • Genų ir dietos sąveika: Genai gali sąveikauti su mitybos veiksniais ir taip paveikti sveikatos rezultatus. Pavyzdžiui, asmenys, turintys tam tikrus APOE geno variantus, gali skirtingai reaguoti į mityboje esančius riebalus, kas daro įtaką cholesterolio lygiui.

Individualizuotos mitybos taikymo sritys

  • Ligos prevencija ir gydymas
    • Širdies ir kraujagyslių sveikata: Dietų pritaikymas, atsižvelgiant į genetinį profilį, gali optimizuoti lipidų lygius ir sumažinti širdies ligų riziką.
    • Svorio kontrolė: Genetiniai tyrimai gali nustatyti polinkį į nutukimą ir padėti pasirinkti tinkamas intervencijas svorio mažinimui.
  • Maistinių medžiagų medžiagų apykaita
    • Laktozės netolerancija: Genetiniai tyrimai gali patvirtinti, ar asmuo išlaiko pieno cukraus virškinimą (laktazės aktyvumą) ar ne, ir atitinkamai nukreipti pieno produktų vartojimą.
    • Kofeino medžiagų apykaita: CYP1A2 geno variantai turi įtakos kofeino apykaitai, kas gali formuoti rekomendacijas dėl kofeino vartojimo.
  • Mokslo įrodymai ir tyrimai
    • Klinikiniai tyrimai: Atsitiktiniais kontroliais stebėjimo tyrimai parodė, kad individualizuota mitybos patarimai, pagrįsti genetine informacija, sukelia didesnius mitybos pokyčius nei standartinės gairės.
    • Tyrimai rodo: Nutrigenomikos intervencijos gali pagerinti gliukozės kontrolę asmenims, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.
  • Technologinė pažanga
    • Didelio pralaidumo genotipavimas: Pažangios genetinių tyrimų technologijos padarė genetinį testavimą labiau prieinamą ir ekonomišką.
    • Bioinformatikos įrankiai: Tobulėjusios skaičiavimo metodikos leidžia geriau interpretuoti genetinius duomenis mitybos kontekste.
  • Iššūkiai ir svarstymai
    • Etikos ir privatumo klausimai:
      • Duomenų saugumas: Labai svarbu apsaugoti genetinę informaciją nuo neteisėtos prieigos.
      • Informuotas sutikimas: Asmenys turi suprasti genetinio testavimo pasekmes.
    • Mokslo ribotumai:
      • Nepilna žinių bazė: Genų ir dietos sąveikų sudėtingumas reiškia, kad mūsų supratimas nuolat tobulėja.
      • Skirtumai atsakuose: Ne visi asmenys su tuo pačiu genetiniu variantu reaguos identiškai į mitybos intervencijas.

Funkciniai maisto produktai: produktai, skirti specifinėms sveikatos naudoms

Funkcinių maisto produktų apibrėžimas

Funkciniai maisto produktai – tai produktai, kurie teikia sveikatos naudą, viršijančią bazinę mitybinę vertę, dėl to, kad juose yra bioaktyvių junginių. Tai gali būti praturtinti produktai, probiotikai ar natūraliai turtingi naudingomis medžiagomis maisto produktai.

Funkcinių maisto produktų kategorijos

  • Praturtinti produktai: Maisto produktai, kuriuos praturtina papildomomis maistinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, vitaminu D praturtintas pienas.
  • Probiotikai ir prebiotikai: Gyvos mikroorganizmų kultūros ir nevirškinamos skaidulos, skatinančios žarnyno sveikatą.
  • Fitocheminės medžiagos: Iš augalų gaunami junginiai, tokie kaip flavonoidai ir karotenoidai, turintys antioksidacinių savybių.

Funkcinių maisto produktų sveikatos nauda

  • Širdies ir kraujagyslių sveikata
    • Omega-3 riebalų rūgštys: Rasti riebaluose turtinguose žuvies produktuose, omega-3 gali sumažinti uždegimą ir mažinti širdies ligų riziką.
    • Steroli praturtinti produktai: Augalų steroliai gali sumažinti žemo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekį.
  • Virškinimo sistema
    • Probiotikai: Jogurtas su gyvomis kulturomis gali pagerinti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir sumažinti virškinimo trakto problemas.
    • Mitybinės skaidulos: Visų grūdų ir pusriešutinių produktai skatina žarnyno reguliarumą ir gali sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.
  • Imuninė sistema
    • Antioksidantais turtingi produktai: Uogos, riešutai ir žalia arbata turi antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso.

Mokslo įrodymai ir tyrimai

  • Klinikiniai tyrimai:
    Meta-analizė parodė, kad avižų beta-glukanų vartojimas gali reikšmingai sumažinti cholesterolio kiekį.
    Tyrimai rodo, kad probiotikai gali sumažinti įprastų kvėpavimo takų infekcijų trukmę ir sunkumą.
  • Reglamentavimo patvirtinimai:
    Sveikatos pareiškimus dėl funkcinio maisto produktų naudos vertina ir patvirtina tokios agentūros kaip JAV maisto ir vaistų administracija (FDA), remiantis moksliniais įrodymais.
  • Plėtra ir inovacijos
    • Maisto technologijos:
      • Inkapsuliacijos technikos: Saugoti bioaktyvias medžiagas per apdorojimą ir virškinimą, siekiant sustiprinti jų veiksmingumą.
      • Genetinė modifikacija: Kuriamos kultūros su pagerinta mitybine verte, pvz., auksiniai ryžiai, praturtinti beta-karotinu.
    • Individualizuoti funkciniai produktai:
      Vienijant individualizuotą mitybą su funkciniais maisto produktais, kuriamos asmeniškai pritaikytos dietos sprendimai.

Iššūkiai ir svarstymai

  • Moksliškai patvirtinimo klausimai
    • Įrodymų kokybė: Ne visi funkciniai maisto produktai turi tvirtus klinikinius įrodymus, pagrindžiančius jų sveikatos naudą.
  • Vartotojų suvokimas
    • Žymėjimas ir švietimas: Aiškus žymėjimas yra būtinas, kad vartotojai galėtų priimti informuotus sprendimus.
  • Reglamentavimo kliūtys
    • Standartizavimas: Skirtingi reglamentai skirtingose šalyse gali apsunkinti funkcinio maisto produktų rinkodarą ir platinimą.

Mitybos mokslo pažanga atveria kelią individualizuotoms ir funkcinėms dietos bei sveikatos metodikoms. Individualizuota mityba pasitelkia genetinę informaciją, kad pritaikytų mitybos rekomendacijas, potencialiai gerinant sveikatos rezultatus ir ligų valdymą. Funkciniai maisto produktai teikia specifinę sveikatos naudą, viršijančią bazinę mitybinę vertę, prisidėdami prie įvairių sveikatos būklių prevencijos ir gydymo.

Nors šios sritys turi didžiulį potencialą, būtina spręsti iššūkius, tokius kaip etikos klausimai, mokslo ribotumai ir reglamentavimo sunkumai. Nuolatinis tyrimas ir bendradarbiavimas tarp mokslininkų, sveikatos priežiūros specialistų, pramonės atstovų ir politikos formuotojų yra esminiai, kad būtų išnaudotas visas individualizuotos mitybos ir funkcinio maisto produktų potencialas.

Naudota literatūra

 

  1. Ferguson, L. R. (2014). Nutrigenomics approaches to functional foods. Journal of the American College of Nutrition, 28(sup4), 439S-446S. 
  2. Ordovas, J. M., & Mooser, V. (2004). Nutrigenomics and nutrigenetics. Current Opinion in Lipidology, 15(2), 101-108. 
  3. Bailey, L. B., & Gregory, J. F. (1999). Folate metabolism and requirements. The Journal of Nutrition, 129(4), 779-782. 
  4. Corella, D., & Ordovas, J. M. (2014). Biomarkers: background, classification and guidelines for applications in nutritional epidemiology. Nutrition, Metabolism and Cardiovascular Diseases, 24(7), 694-704. 
  5. Phillips, C. M. (2013). Nutrigenetics and metabolic disease: current status and implications for personalised nutrition. Nutrients, 5(1), 32-57. 
  6. Arkadianos, I., et al. (2007). Improved weight management using genetic information to personalize a calorie controlled diet. Nutrition Journal, 6(1), 29. 
  7. Enattah, N. S., et al. (2002). Identification of a variant associated with adult-type hypolactasia. Nature Genetics, 30(2), 233-237. 
  8. Cornelis, M. C., et al. (2006). Coffee, CYP1A2 genotype, and risk of myocardial infarction. JAMA, 295(10), 1135-1141. 
  9. Nielsen, D. E., & El-Sohemy, A. (2012). A randomized trial of genetic information for personalized nutrition. Genes & Nutrition, 7(4), 559-566. 
  10. de Roos, B., & Brennan, L. (2017). Personalised interventions—a precision approach for the next generation of dietary intervention studies. Nutrients, 9(8), 847. 
  11. Shendure, J., & Ji, H. (2008). Next-generation DNA sequencing. Nature Biotechnology, 26(10), 1135-1145. 
  12. Kaput, J., et al. (2010). The case for strategic international alliances to harness nutritional genomics for public and personal health. The British Journal of Nutrition, 104(10), 1676-1683. 
  13. Middleton, A., et al. (2015). Global public perceptions of genomic data sharing: what shapes the willingness to donate DNA and health data? The American Journal of Human Genetics, 98(1), 1-6. 
  14. McGuire, A. L., & Beskow, L. M. (2010). Informed consent in genomics and genetic research. Annual Review of Genomics and Human Genetics, 11, 361-381. 
  15. Ordovas, J. M. (2016). The promise of nutrigenetics and nutrigenomics. Physiological Genomics, 48(12), 957-961. 
  16. Zeevi, D., et al. (2015). Personalized nutrition by prediction of glycemic responses. Cell, 163(5), 1079-1094. 
  17. Martirosyan, D. M., & Singh, J. (2015). A new definition of functional food by FFC: what makes a new definition unique? Functional Foods in Health and Disease, 5(6), 209-223. 
  18. Calvo, M. S., et al. (2004). Vitamin D fortification in the United States and Canada: current status and data needs. The American Journal of Clinical Nutrition, 80(6), 1710S-1716S. 
  19. Hill, C., et al. (2014). Expert consensus document. The International Scientific Association for Probiotics and Prebiotics consensus statement on the scope and appropriate use of the term probiotic. Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology, 11(8), 506-514. 
  20. Liu, R. H. (2013). Dietary bioactive compounds and their health implications. Journal of Food Science, 78, A18-A25. 
  21. Calder, P. C. (2012). Omega-3 polyunsaturated fatty acids and inflammatory processes: nutrition or pharmacology? British Journal of Clinical Pharmacology, 75(3), 645-662. 
  22. Demonty, I., et al. (2009). Continuous dose-response relationship of the LDL-cholesterol–lowering effect of phytosterol intake. The Journal of Nutrition, 139(2), 271-284. 
  23. Sanders, M. E., et al. (2013). Probiotics and prebiotics in intestinal health and disease: from biology to the clinic. Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology, 10(9), 605-614. 
  24. Anderson, J. W., et al. (2009). Health benefits of dietary fiber. Nutrition Reviews, 67(4), 188-205. 
  25. Li, Y., et al. (2014). Antioxidant activity and mechanism of protocatechuic acid in vitro. Functional Foods in Health and Disease, 4(11), 416-423. 
  26. Whitehead, A., et al. (2014). Cholesterol-lowering effects of oat β-glucan: a meta-analysis of randomized controlled trials. The American Journal of Clinical Nutrition, 100(6), 1413-1421. 
  27. Hao, Q., et al. (2015). Probiotics for preventing acute upper respiratory tract infections. Cochrane Database of Systematic Reviews, (2), CD006895. 
  28. U.S. Food and Drug Administration. (2020). Label Claims for Conventional Foods and Dietary Supplements. Retrieved from https://www.fda.gov 
  29. Augustin, M. A., & Sanguansri, L. (2015). Challenges and solutions to incorporating functional lipids into foods. Annual Review of Food Science and Technology, 6, 463-477. 
  30. Tang, G., et al. (2009). Golden rice is an effective source of vitamin A. The American Journal of Clinical Nutrition, 89(6), 1776-1783. 
  31. Blumberg, J., et al. (2010). Impact of genetics on nutrient status. Advances in Nutrition, 1(4), 464-471. 
  32. Toribio-Mateas, M. (2018). Harnessing the power of microbiome assessment tools as part of neuroprotective nutrition and lifestyle medicine interventions. Microorganisms, 6(2), 35. 
  33. van Kleef, E., et al. (2005). Consumer research in the early stages of new product development: a critical review of methods and techniques. Food Quality and Preference, 16(3), 181-201. 
  34. Granato, D., et al. (2010). Functional foods and nondairy probiotic food development: trends, concepts, and products. Comprehensive Reviews in Food Science and Food Safety, 9(3), 292-302.

 

← Ankstesnis straipsnis                    Kitas straipsnis →

 

 

Į pradžią

Вернуться к блогу