Supratimas apie Senėjimą ir Kūną

Supratimas apie Senėjimą ir Kūną

Senėjimas yra išorinis biologinis procesas, kuris veikia visus gyvus organizmus. Žmonėms jis pasižymi palaipsniu fiziologinių funkcijų ir metabolinių procesų sumažėjimu, kas lemia padidėjusią jautrumą ligoms ir sumažėjusias fizines galimybes. Suprasti senėjimo pagrindines mechanizmus yra esminis siekiant sukurti strategijas, kurios palaikytų sveikatą ir gyvenimo kokybę vyresnio amžiaus suaugusiesiems.

Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai fiziologiniai pokyčiai, susiję su senėjimu, ypatingą dėmesį skiriant raumenų masės sumažėjimui ir kaulų tankio praradimui. Taip pat aptariami metaboliniai pokyčiai, vykstantys su amžiumi, ypač energijos poreikių pokyčiai. Suprasdami šiuos pokyčius, asmenys ir sveikatos priežiūros specialistai gali įgyvendinti intervencijas, siekiant sumažinti neigiamą senėjimo poveikį.

Fiziologiniai Pokyčiai

Raumenų Masės Sumažėjimas (Sarkopenija)

Sarkopenija yra amžiaus susijęs skeleto raumenų masės ir jėgos praradimas. Tai progresyvi būklė, kuri paprastai prasideda ketvirtojo gyvenimo dešimtmečio ir pagreitėja po 75 metų amžiaus. Sarkopenija reikšmingai veikia judrumą, pusiausvyrą ir bendrą fizinę funkciją, padidindama kritimų, lūžių ir nepriklausomybės praradimo riziką.

Sarkopenijos Priežastys

  • Hormoniniai Pokyčiai: Anabolinių hormonų, tokių kaip testosteronas, augimo hormonas ir insulinui panašus augimo faktorius 1 (IGF-1), sumažėjimas prisideda prie raumenų praradimo.
  • Neuromuskulinės Jungties Degeneracija: Senėjimas veikia nervų ir raumenų jungtis, sukeldamas sumažintą raumenų stimuliaciją ir atrofiiją.
  • Lėtinė Uždegimas: Padidėję pro-uždegiminiai citokinai (pvz., TNF-alfa, IL-6) gali skatinti raumenų baltymų skaidymąsi.
  • Sumažėjęs Fizinis Aktyvumas: Sedentarus gyvenimo būdas, būdingas vyresnio amžiaus suaugusiesiems, pagreitina raumenų praradimą.
  • Mitybos Trūkumai: Nepakankamas baltymų ir esminių maistinių medžiagų suvartojimas sutrikdo raumenų baltymų sintezę.

Raumenų Masės Sumažėjimo Pasekmės

  • Sumažėjusi Jėga ir Ištvermė: Sutrikdo gebėjimą atlikti kasdienes veiklas.
  • Padidėjusi Kritimų Rizika: Silpni raumenys veikia pusiausvyrą ir koordinaciją.
  • Metabolinė Dysreguliacija: Raumenų audinys vaidina svarbų vaidmenį gliukozės metabolizme; jo praradimas gali prisidėti prie insulino rezistencijos.

Raumenų Praradimo Sumažinimas

  • Pasipriešinimo Treniruotės: Reguliari jėgos treniruotė stimuliuoja raumenų augimą ir gerina funkciją.
  • Pakankamas Baltymų Vartojimas: Tinkamas aukštos kokybės baltymų suvartojimas palaiko raumenų baltymų sintezę.
  • Hormonų Pakeitimo Terapija: Kai kuriais atvejais, sprendžiant hormoninių trūkumų problemas, gali būti naudinga prižiūrima medicininė terapija.

Kaulų Tankio Praradimas (Osteopenija ir Osteoporozė)

Kaulų tankis pasiekia maksimumą ankstyvoje suaugusio amžiaus stadijoje ir palaipsniui mažėja su amžiumi. Osteopenija reiškia mažesnį nei normalų kaulų tankį, tuo tarpu osteoporozė yra sunkesnė būklė, pasižyminti trapiais kaulais ir padidėjusia lūžių rizika.

Kaulų Tankio Praradimo Priežastys

  • Hormoniniai Pokyčiai: Sumažėję estrogeno lygi moterims po menopauzės ir testosterono lygi vyrams veikia kaulų remodeliavimą.
  • Kalcio ir D vitamino Trūkumas: Esminės maistinės medžiagos kaulų sveikatai; trūkumai sutrikdo kaulų mineralizaciją.
  • Sumažėjęs Fizinis Aktyvumas: Svorio nešiojimo pratimai stimuliuoja kaulų formavimąsi; neaktyvumas lemia kaulų resorbciją.
  • Lėtinės Ligos ir Vaistai: Tokios būklės kaip reumatoidinis artritas ir vaistai, tokie kaip kortikosteroidai, gali pagreitinti kaulų praradimą.

Kaulų Tankio Praradimo Pasekmės

  • Lūžiai: Padidėjusi jautrumas, ypač klubams, stuburui ir riešui.
  • Lėtinė Skausmas: Lūžiai gali sukelti ilgalaikį diskomfortą ir negalią.
  • Postūriniai Pokyčiai: Stuburo lūžiai gali sukelti kifozę (pasukusį laikyseną).

Kaulų Tankio Praradimo Sumažinimas

  • Svorio Nešiojimo Pratimai: Veiklos, tokios kaip vaikščiojimas, bėgimas ir pasipriešinimo treniruotės, stiprina kaulus.
  • Mitybos Palaikymas: Pakankamas kalcio ir vitamino D suvartojimas yra esminis.
  • Vaistai: Bisfosfonatai ir kiti vaistai gali būti paskirti, siekiant sulėtinti kaulų praradimą.

Metaboliniai Pokyčiai: Energijos Poreikių Pokyčiai

Vyresniame amžiuje asmenų metaboliniai procesai patiria reikšmingus pokyčius, kurie veikia energijos poreikius.

Bazinis Metabolinis Greitis (BMR) Sumažėjimas

Bazinis Metabolinis Greitis yra kalorijų skaičius, kurį kūnas reikia pailsintam būsenai išlaikyti pagrindines fiziologines funkcijas. BMR mažėja apie 1-2% per dešimtmetį po 20 metų amžiaus.

Veiksniai, Prisidedantys prie BMR Sumažėjimo

  • Liesos Kūno Masės Praradimas: Raumenų audinys yra metabolizuojantis aktyvus; jo sumažėjimas mažina energijos išlaidavimą.
  • Hormoniniai Pokyčiai: Skydliaukės hormonų pokyčiai ir sumažėjusi jautrumas katekolaminams veikia metabolizmą.
  • Sumažėjęs Fizinis Aktyvumas: Sedentarus elgesys mažina bendras kasdienes energijos išlaidas.

Poveikis Energijos Poreikiams

  • Kalorijų Reikalavimų Mažėjimas: Vyresnio amžiaus suaugusieji reikalauja mažiau kalorijų, norėdami išlaikyti kūno svorį.
  • Svorio Padidėjimo Rizika: Nesuvartojant pakankamai kalorijų, kyla svorio padidėjimo ir padidėjusios kūno riebalų kiekio galimybė.
  • Maistinių Medžiagų Tankis Tapus Svarbus: Su mažesnėmis energijos reikmėmis svarbu vartoti maistines medžiagas turtingus produktus, kad būtų patenkinti vitaminų ir mineralų poreikiai be perteklinių kalorijų.

Makronutrientų Metabolizmo Pokyčiai

Angliavandeniai

  • Gliukozės Tolerancijos Sumažėjimas: Senėjimas siejamas su insulino rezistencija, paveikiančia angliavandenių metabolizmą.
  • Mitybos Apsvarstymai: Akcentas sudėtingiems angliavandeniams su žemu glikeminiu indeksu, siekiant išlaikyti stabilų kraujo cukraus lygį.

Baltymai

  • Padidėję Baltymų Poreikiai: Didesnis baltymų suvartojimas gali būti būtinas, siekiant priešintis raumenų baltymų skaidymuisi.
  • Baltymų Absorbcijos Efektyvumo Sumažėjimas: Virškinimo pokyčiai gali paveikti baltymų panaudojimą.

Riebalai

  • Pakeistas Lipidų Metabolizmas: Pokyčiai lipidų profilyje gali padidinti širdies ir kraujagyslių riziką.
  • Mitybos Rekomendacijos: Fokusas sveikiems riebalams (pvz., omega-3 riebalų rūgštys) palaikyti širdies sveikatą.

Mitybos Strategijos Senstančiam Metabolizmui

  • Subalansuota Mityba: Akcentuokite įvairias vaisius, daržoves, viso grūdo produktus, liesus baltymus ir sveikus riebalus.
  • Patiekų Kontrolė: Koreguokite porcijų dydžius, kad atitiktų sumažėjusias energijos poreikius.
  • Reguliarūs Valgiai: Nuoseklūs valgymo modeliai padeda reguliuoti metabolizmą.
  • Hidracija: Pakankamas skysčių suvartojimas yra esminis, nes troškulio pojūtis gali sumažėti su amžiumi.
  • Tuščių Kalorijų Ribojimas: Sumažinkite maisto produktų vartojimą, turinčių daug pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.

 

Supratimas apie fiziologinius pokyčius ir metabolinius pokyčius, kurie lydi senėjimą, yra esminis siekiant skatinti sveikatą ir užkirsti kelią ligoms vyresnio amžiaus suaugusiesiems. Raumenų masės sumažėjimas ir kaulų tankio praradimas reikšmingai veikia fizinę funkciją ir gyvenimo kokybę, tačiau juos galima sumažinti taikant tikslines intervencijas, tokias kaip pasipriešinimo treniruotės ir mitybos palaikymas.

Metaboliniai pokyčiai reikalauja mitybos įpročių prisitaikymo, kad atitiktų pakeitėjusį energijos poreikį ir maistinių medžiagų absorbciją. Adoptyvaujant proaktyvų požiūrį, kuris apima reguliarią fizinę veiklą, subalansuotą mitybą ir medicininę priežiūrą, asmenys gali efektyviau valdyti senėjimo procesą ir išlaikyti savo nepriklausomybę bei gerovę.

Šaltiniai

  • Morley, J. E., Baumgartner, R. N., Roubenoff, R., Mayer, J., & Nair, K. S. (2001). Sarkopenia. Journal of Laboratory and Clinical Medicine, 137(4), 231–243.
  • Hepple, R. T., & Rice, C. L. (2016). Innervation and neuromuscular control in ageing skeletal muscle. The Journal of Physiology, 594(8), 1965–1978.
  • Chung, H. Y., Cesari, M., Anton, S., Marzetti, E., Giovannini, S., Seo, A. Y., ... & Leeuwenburgh, C. (2009). Molecular inflammation: underpinnings of aging and age-related diseases. Ageing Research Reviews, 8(1), 18–30.
  • Rolland, Y., Lauwers-Cances, V., Cournot, M., Nourhashémi, F., Reynish, W., Rivière, D., ... & Vellas, B. (2003). Sarcopenia, calf circumference, and physical function of elderly women: a cross-sectional study. Journal of the American Geriatrics Society, 51(8), 1120–1124.
  • Volpi, E., Campbell, W. W., Dwyer, J. T., Johnson, M. A., Jensen, G. L., Morley, J. E., & Wolfe, R. R. (2013). Is the optimal level of protein intake for older adults greater than the recommended dietary allowance? The Journals of Gerontology Series A: Biological Sciences and Medical Sciences, 68(6), 677–681.
  • Cleasby, M. E., Jamieson, P. M., & Atherton, P. J. (2016). Insulin resistance and sarcopenia: mechanistic links between common co-morbidities. The Journal of Endocrinology, 229(2), R67–R81.
  • Peterson, M. D., Sen, A., & Gordon, P. M. (2011). Influence of resistance exercise on lean body mass in aging adults: a meta-analysis. Medicine and Science in Sports and Exercise, 43(2), 249–258.
  • Bauer, J., Biolo, G., Cederholm, T., Cesari, M., Cruz-Jentoft, A. J., Morley, J. E., ... & Boirie, Y. (2013). Evidence-based recommendations for optimal dietary protein intake in older people: a position paper from the PROT-AGE Study Group. Journal of the American Medical Directors Association, 14(8), 542–559.
  • Sattler, F. R. (2013). Growth hormone in the aging male. Best Practice & Research Clinical Endocrinology & Metabolism, 27(4), 541–555.
  • Riggs, B. L., Khosla, S., & Melton III, L. J. (2002). Sex steroids and the construction and conservation of the adult skeleton. Endocrine Reviews, 23(3), 279–302.
  • Lips, P. (2006). Vitamin D physiology. Progress in Biophysics and Molecular Biology, 92(1), 4–8.
  • Wolff, I., van Croonenborg, J. J., Kemper, H. C., Kostense, P. J., & Twisk, J. W. (1999). The effect of exercise training programs on bone mass: a meta-analysis of published controlled trials in pre-and postmenopausal women. Osteoporosis International, 9(1), 1–12.
  • Compston, J. (2018). Glucocorticoid-induced osteoporosis: an update. Endocrine, 61(1), 7–16.
  • Howe, T. E., Shea, B., Dawson, L. J., Downie, F., Murray, A., Ross, C., ... & Creed, G. (2011). Exercise for preventing and treating osteoporosis in postmenopausal women. Cochrane Database of Systematic Reviews, (7), CD000333.
  • Weaver, C. M., Gordon, C. M., Janz, K. F., Kalkwarf, H. J., Lappe, J. M., Lewis, R., ... & Zemel, B. S. (2016). The National Osteoporosis Foundation's position statement on peak bone mass development and lifestyle factors: a systematic review and implementation recommendations. Osteoporosis International, 27(4), 1281–1386.
  • Black, D. M., & Rosen, C. J. (2016). Postmenopausal osteoporosis. New England Journal of Medicine, 374(3), 254–262.
  • St-Onge, M. P., Gallagher, D. (2010). Body composition changes with aging: The cause or the result of alterations in metabolic rate and macronutrient oxidation? Nutrition, 26(2), 152–155.
  • Wolfe, R. R. (2006). The underappreciated role of muscle in health and disease. The American Journal of Clinical Nutrition, 84(3), 475–482.
  • Roelfsema, F., & Clark, P. M. (2001). The pathophysiology of endocrine rhythms. Journal of Endocrinology, 170(2), 179–190.
  • Manini, T. M. (2010). Energy expenditure and aging. Ageing Research Reviews, 9(1), 1–11.
  • Villareal, D. T., Apovian, C. M., Kushner, R. F., & Klein, S. (2005). Obesity in older adults: technical review and position statement of the American Society for Nutrition and NAASO, The Obesity Society. The American Journal of Clinical Nutrition, 82(5), 923–934.
  • Bernstein, M., & Munoz, N. (2012). Position of the Academy of Nutrition and Dietetics: Food and nutrition for older adults: promoting health and wellness. Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics, 112(8), 1255–1277.
  • Chen, M., Bergman, R. N., & Pacini, G. (1985). Pathogenesis of age-related glucose intolerance in man: insulin resistance and decreased beta-cell function. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, 60(1), 13–20.
  • Moore, D. R., Churchward-Venne, T. A., Witard, O., Breen, L., Burd, N. A., Tipton, K. D., & Phillips, S. M. (2015). Protein ingestion to stimulate myofibrillar protein synthesis requires greater relative protein intakes in healthy older versus younger men. The Journals of Gerontology Series A: Biological Sciences and Medical Sciences, 70(1), 57–62.
  • Morley, J. E. (2007). Anorexia of aging: physiologic and pathologic. The American Journal of Clinical Nutrition, 66(4), 760–773.
  • Ferrara, C. M. (2009). Metabolic syndrome and obesity in elderly adults. The Journal of Cardiovascular Nursing, 24(5), 331–337.
  • Kennedy, E. T., Ohls, J., Carlson, S., & Fleming, K. (1995). The healthy eating index: design and applications. Journal of the American Dietetic Association, 95(10), 1103–1108.
  • Mentes, J. C. (2006). Oral hydration in older adults: greater awareness is needed in preventing, recognizing, and treating dehydration. The American Journal of Nursing, 106(6), 40–49.

 

← Ankstesnis straipsnis                    Kitas straipsnis →

 

 

Į pradžią

Grįžti į tinklaraštį