Iš anksto įsisavinti duomenys ir šališkumai

Iš anksto įsisavinti duomenys ir šališkumai

Kultūriniai įsitikinimai ir normos, paveldėtos iš šeimos ir visuomenės – bei kaip patvirtinimo ir autoriteto šališkumai formuoja (ir riboja) mūsų mąstymą

Kai kalbame apie tai, kaip žmonės susiformuoja nuomones ar priima sprendimus, dažnai akcentuojame informaciją – ką perskaitome, išgirstame ar pamatome. Tačiau tikroji mūsų mąstymo istorija yra kur kas sudėtingesnė. Dar prieš sąmoningai įvertindami naujus faktus, turime jau sukaupę įsitikinimų, įpročių ir prielaidų, atkeliavusių iš mus supančios aplinkos – galime tai vadinti „iš anksto įsisavintais duomenimis“. Dažnai šie duomenys, paveldėti iš šeimos, kultūros ar visuomenės normų, nulemia, kaip interpretuojame savo patirtis. Jei pridėsime stiprių kognityvinių šališkumų, tokių kaip patvirtinimo šališkumas ir autoriteto šališkumas, taps aišku, kad mūsų požiūriui į tikrovę didelę įtaką daro socialinis sąlygotumas, o ne grynai objektyvi analizė.

Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip kultūriniai įsitikinimai ir paveldėtos normos tampa dalimi mūsų mąstymo „audinio“, o taip pat kaip šališkumai – ypač patvirtinimo ir autoriteto – palaiko šiuos „iš anksto įsisavintus“ mąstymo modelius. Suvokę šiuos veiksnius, galime žengti pirmuosius žingsnius link savarankiškesnio, kritiškesnio ir atviresnio mąstymo.

I. Kas yra „iš anksto įsisavinti duomenys“?

„Iš anksto įsisavinti duomenys“ (angl. pretrained data) apima protinius rėmus, kuriuos perimame – dažnai nesąmoningai – per šeimos auklėjimą, kultūrines normas, socialinius lūkesčius ir medijų įtaką. Šie rėmai nulemia, kaip suvokiame pasaulį, aiškiname įvykius ir reaguojame į iššūkius.

  1. Šeimos aplinka: Ankstyvame amžiuje išmokstame, kas „priimtina“ ar „tabu“, stebėdami tėvus, brolius, seseris ir platesnę giminę. Jei savaitgalio priešpiečiai su vynu ar nuolatinis kavos vartojimas yra šeimos norma, tikėtina, kad perimsime tai nepateikdami klausimų.
  2. Kultūrinės tradicijos: Kiekviena kultūra turi savo papročių, apeigų ir vertybių rinkinį – dalies jų taip giliai įsišaknijusių, kad juos suabejojus galima tai suprasti kaip tapatybės puolimą. Šventinis gėrimas, rytinis kavos įprotis ar šventinės puotos patiekalų gausa gali būti kultūrinis „scenarijus“.
  3. Visuomenės įtaka: Visuomenė taip pat daro savo – mokyklos, religinės institucijos ar vyriausybės politika gali tyliai arba atvirai formuoti viešąją nuomonę ir elgesį. Nuo patriotizmo iki darbo kultūros – šie visuomeniniai standartai kuria, kas mums atrodo „normalu“.

Bėgant laikui, šie išoriniai signalai susijungia ir suformuoja mūsų „numatytąją operacinę sistemą“. Pasiekę suaugusiojo amžių, daugelį mūsų veiksmų lemia savotiškas autopilotas, paremtas prielaidomis, kurių retai sustojame kvestionuoti.

II. Kaip paveldimos kultūrinės pažiūros ir normos

1. Stebimasis mokymasis

Žmonės yra užprogramuoti mokytis stebėdami. Taip perimame ne tik kalbą, bet ir papročius, emocines reakcijas, įpročius iš mus supančių žmonių. Tarkime, jei šeima kiekvieną šventę mini su alkoholiu, vaikai gali užaugti tikėdami, kad „vakarėlis be gėrimo – ne vakarėlis“. Toks supratimas gali būti niekada garsiai neištartas, bet nuolat perteikiamas per pasikartojančius vaizdinius ir emocinius pojūčius (džiaugsmą, juoką, bendrystę).

2. Apdovanojimai ir bausmės

Nuo vaikystės mokomės, ką reiškia padaryti tai, kas laikoma geru, ir ką – „blogu“. Jei būdavome giriami už suvalgytą pietų porciją ar paragavę visų patiekalų, galime užfiksuoti įsitikinimą, kad „suvalgyti viską – mandagu ar sveika“. Tokie įsitikinimai išlieka net suaugus, nors gali nebebūti naudingi sveikatai ar gyvenimo stiliui.

3. Socialiniai ir kultūriniai ritualai

Ritualai – vestuvės, išleistuvės, religinės apeigos – dažnai turi konkrečių reikalavimų (pvz., tostai, aprangos kodai, tam tikras maistas). Jie tampa galingais vertybių perdavimo kanalais tarp kartų. Nuolat juose dalyvaudami, perimame ne tik praktiką, bet ir jos prasmę: „Šitaip privalu elgtis; kitaip – nesuprantama ar nepagarbu“.

III. Kaip šališkumas palaiko paveldėtas normas

Net ir įgijus kultūrines pažiūras bei socialines normas, mūsų mąstymą sunkina kognityviniai šališkumai, dėl kurių sudėtinga tas pažiūras pervertinti. Ypač svarbūs čia yra patvirtinimo šališkumas ir autoriteto šališkumas.

Patvirtinimo šališkumas: ieškome to, ką jau tikime

  1. Apibrėžimas: Patvirtinimo šališkumas – polinkis ieškoti, interpretuoti ir prisiminti informaciją, patvirtinančią jau turimus įsitikinimus, o kartu sumenkinti ar atmesti duomenis, jiems prieštaraujančius.
  2. Pavyzdžiai:
    • Mitybos pasirinkimai: Jei užaugote tikėdami, kad „mėsa kasdien būtina baltymams gauti“, galite atmesti tyrimus ar liudijimus, jog augalinė mityba turi sveikatos arba aplinkosauginių privalumų.
    • Medžiagų vartojimas: Asmuo, tvirtai įsitikinęs, kad kava nekenksminga, mielai skaitys straipsnius „Kava susijusi su ilgesniu gyvenimu“, tačiau praleis tyrimus apie per didelio kofeino sąsają su nerimu ar miego sutrikimais.
  3. Poveikis: Patvirtinimo šališkumas stiprina mūsų šeimos ar kultūroje prigijusias normas, todėl sunkiau išsilaisvinti iš įprastų įpročių – tarkime, kasdienės šventinio alkoholio dozės ar pernelyg didelio kofeino vartojimo. Užuot atvirai vertinę naujus argumentus, ieškome priežasčių likti ties tuo, kas pažįstama ir patogu.

Autoriteto šališkumas: aklas pasitikėjimas tam tikrais šaltiniais

  1. Apibrėžimas: Autoriteto šališkumas – polinkis priskirti didesnį patikimumą ar svarbą autoriteto figūrų nuomonei (pvz., tėvų, politikų, religijos lyderių, įžymybių), nepaisant objektyvios turinio vertės.
  2. Pavyzdžiai:
    • Vyresni šeimos nariai: Gali būti, kad priimame močiutės patarimą dėl sveikatos ar namų vaistų vien todėl, kad ji vyresnė ir gerbiama, nors šiuolaikinis mokslas tam prieštarautų.
    • Influenceriai ir „ekspertai“: Socialinių tinklų nuomonės formuotojai, siūlantys tam tikrą dietą ar gyvenimo būdą, gali paveikti jūsų elgseną labiau nei moksliniai tyrimai, nes jie atrodo „sėkmingi“ ar „išmanantys“.
  3. Poveikis: Autoriteto šališkumas užtvirtina kultūrines pažiūras, ypač jei gerbiamas asmuo ar institucija jas palaiko. Jei populiarus politikas teigia, kad alkoholis – „įprasta“ gyvenimo dalis, o religinė tradicija sieja šventimą su tam tikra vartojimo forma, suabejoti šiais įpročiais gali reikšti riziką stoti prieš visą bendruomenę ar moralinį kodeksą.

IV. Kaip iš anksto įsisavinti duomenys ir šališkumai riboja mūsų mąstymą

1. Sumažėjęs lankstumas

Jei įsivaizduojate, kad jūsų įpročiai „teisingi“ vien dėl to, kad jie tradiciniai ar patvirtinti autoriteto, sunku prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio. Galbūt tebevartosite daug kavos, net jei turite nemigos simptomų, atmesdami medicininius patarimus ar asmeninius simptomus, nes jie kertasi su įsigalėjusiomis normomis.

2. Socialiniai konfliktai

Mūsų šališkumai gali trukdyti konstruktyviam dialogui. Jei kas nors suabejoja jūsų kultūrine pažiūra dėl alkoholio, galite iškart gynybiškai reaguoti (patvirtinimo šališkumas), manydami, kad tai išpuolis prieš jūsų tapatybę ar gyvenimo būdą. Tai gali padidinti įtampą ir užkirsti kelią atviram bendravimui.

3. Prarastos tobulėjimo galimybės

Gal yra malonesnių būdų švęsti – galbūt saulėlydžio iškylos, rytinis žygis, kūrybinė veikla su grupe – tačiau, jei esate įsitikinę, kad „šventėje būtinai turi būti alkoholio“, galbūt niekada neišmėginsite alternatyvų. Panašiai ribodami naujienų kanalų šaltinius tik tais, kurie patvirtina jūsų pažiūras, galime pražiopsoti kitus vertingus požiūrius ar sprendimus.

V. Strategijos, kaip įveikti paveldėtus šališkumus

  1. Ugdykite savistabą
    • Rašykite dienoraštį: Fiksuokite, kokius papročius ar įsitikinimus tiesiog perėmėte, nes „taip visuomet daryta“.
    • Dėmesingumas: Pastebėkite, kada jus papiktina abejonės kokiu nors kultūriniu įpročiu. Paklauskite savęs: „Kodėl tai mane erzina?“
  2. Ieškokite prieštaringos informacijos
    • Verskite save skaityti ar stebėti medžiagą, kuri kertasi su jūsų turimais įsitikinimais. Jei tikite, kad kava nekenkia, paieškokite tyrimų ar pasakojimų, nurodančių jos neigiamą poveikį. Jei esate pratę su alkoholiu švęsti kiekvieną progą, paieškokite istorijų apie šventes be alkoholio ir įvertinkite rezultatus.
  3. Kritiškai vertinkite autoritetus
    • Net jei kas nors – „ekspertas“, pasvarstykite apie jo reputaciją, pateikiamus įrodymus, galimus interesų konfliktus.
    • Naudokitės įvairiais šaltiniais: neapsiribokite vienu asmeniu ar institucija.
  4. Išlikite smalsūs ir klauskite
    • Užuot tvirtinę: „Čia yra tiesa“, sakykite: „O kas, jei būtų kitaip?“ ar „Kokios dar galimos alternatyvos švęsti ar tai spręsti?“. Smalsumas atveria duris gilesniam ir lankstesniam mąstymui.
  5. Rinkitės laipsniškus pokyčius
    • Kvestionuokite vieną normą po kitos. Pvz., jei šeimos tradicija – daug alkoholio per visus susibūrimus, pasiūlykite bent vieną kartą išmėginti kūrybingus nealkoholinius gėrimus. Tiesiog dėl „eksperimento“.
    • Ilgainiui mažesni pokyčiai gali praplėsti akiratį (ir jūsų pačių, ir kitų), priartindami prie sveikesnio ar įvairesnio gyvenimo būdo.

VI. Pavyzdžiai iš praktikos

  1. Kavos kultūros pervertinimas
    Po daugybės metų, kai Marija kas rytą pradėdavo su latte, ji pastebėjo patirianti nerimą dienos viduryje. Perskaičiusi tyrimų, rodančių, jog kava gali dar labiau skatinti nerimo sutrikimus, iš pradžių juos atmetė, manydama: „Visi geria kavą – čia tik išpūstas reikalas.“ Bet galų gale nusprendė savaitei atsisakyti kofeino, kad pamatytų, kaip jausis. Nustebo pajutusi, kad nerimo lygis nukrito. Įveikusi pradinį šališkumą, ji galėjo keisti savo rytinę rutiną, tapusią sveikesne.
  2. Alternatyvūs šventimo būdai
    Šeimoje, kur kiekvienoje progoje gausu šampano, Jonas pasiūlė žaidimų vakarą su kokteiliais be alkoholio. Iš pradžių sulaukė priešiškų replikų – šeimos nariai jį pavadino „nuobodu“. Bet dalis svečių susidomėjo nauja patirtimi ir džiaugėsi rytą prabudę be pagirių. Jonui suabejojus „įprastais duomenimis“ apie šventes, visa šeima gavo progą atrasti kitokių tradicijų.
  3. Autoriteto įtaka
    Žinomas virtuvės šefas skelbėsi, kad didelis kofeino kiekis itin skatina produktyvumą. Kim pasekė jo pavyzdžiu ir padidino savo kavos normą, tačiau pradėjo kamuotis nemiga. Iš pradžių kaltę suvertė darbiniam stresui. Galiausiai perskaičiusi mokslinių straipsnių apie kofeino ir miego sutrikimų ryšį, ji permąstė šefą kaip „autoritetą“ ir sumažino kavos vartojimą. Miegas pagerėjo.

VII. Išvada: link savarankiškesnio mąstymo

Mūsų įsitikinimai, įpročiai ir gyvenimo būdas niekuomet nesiformuoja tuščioje erdvėje. Jie kyla iš kultūrinių tradicijų, šeimos praktikos, visuomenės normų ir juos sustiprinančių psichologinių šališkumų: patvirtinimo šališkumo ir autoriteto šališkumo. Pripažinti šį poveikį – išlaisvinantis žingsnis. Tai nereiškia aklai atmesti visa, ką perėmėme iš vaikystės, ar ignoruoti gerbiamus autoritetus. Tačiau tai reiškia aktyviai (ir pakartotinai) klausti: „Ar šios normos ar autoritetingi balsai iš tikrųjų atitinka mano gerovę ir vertybes?“

Priartėjus prie savų „iš anksto įsisavintų duomenų“ su smalsumu ir kritiniu požiūriu, galima išryškinti slepiamas prielaidas, praplėsti pasirinkimo galimybes ir pagarbiau bendrauti su kitais, turinčiais kitokias nuostatas. Galiausiai, išsilaisvinimas nuo neapmąstytų šališkumų atveria kelią turtingesniam, adaptyvesniam ir iš tiesų autentiškesniam gyvenimui. Tai – nuolatinis savęs pažinimo kelias, kviečiantis mus visus išlikti atvirus, lankstus ir mąstyti giliau pasaulyje, kupiname paveldėtų įsitikinimų ir socialinio spaudimo.

Grįžti į tinklaraštį