Kiekvienoje kultūroje, šeimoje ir socialinėje grupėje egzistuoja tam tikri „normalūs“ elgsenos modeliai – dalykai, kuriuos darome taip dažnai, kad retai susimąstome apie juos. Pavyzdžiui, įprotis pakelti taurę kiekvienos šventės metu: dėl naujo darbo, gimtadienio ar net gimus naujam kūdikiui. Daugeliui žmonių tai atrodo visiškai įprasta – nekaltas ritualas. Tačiau ar dažnai stabtelime pasvarstyti apie tokio veiksmo pasekmes sveikatai, su juo susijusias prielaidas ar socialinius signalus, kurie sieja alkoholį (arba kofeino dozę) su laime, apdovanojimu ar priklausymu grupei?
Kai pradedame klausinėti savęs apie tokius įpročius, gali prasidėti tikri pokyčiai. Vis dėlto susiduriame su kitų žmonių pasipriešinimu, jei pasiūlome mažiau vartoti kasdieninius energinius gėrimus ar šventinius alkoholinius gėrimus. Galime išgirsti: „Bet juk visi taip daro!“ – kas rodo, kokia giliai šie įpročiai susiję su komfortu, tapatybe ir grupės priklausomybe.
2. Gynybinės reakcijos: kognityvinio disonanso vaidmuo
Svarbiausia šių gynybinių reakcijų priežastis yra kognityvinis disonansas – vidinė įtampa, kylanti, kai nauja informacija prieštarauja seniai nusistovėjusiems įsitikinimams ar praktikoms. Vietoj ramaus kitokios nuomonės įvertinimo dažnai sureaguojame pykčiu, neigimu ar atmetimu, nes ginti įprastą situaciją mums lengviau negu priimti naują požiūrį.
Logiškai suprantame, kad per didelis pasikliovimas kofeinu ar šventiniu gėrimu gali kelti pavojų sveikatai. Visgi emociškai mes liekame prie to, kas atrodo saugu ir įprasta. Pastebėti šį loginio ir emocinio lygmens susidūrimą labai svarbu, jei norime nebeapsiriboti gynybinėmis pozicijomis, o ieškoti sveikesnių alternatyvų.
3. Iš anksto įgyti duomenys: nematoma įtaka mūsų įpročiams
Kitas svarbus veiksnys, formuojantis mūsų įpročius, yra „iš anksto įgyti duomenys“, kuriuos įsisaviname iš šeimos, draugų ir visuomenės. Nuo vaikystės išmokstame nerašytų „normalumo“ taisyklių, pavyzdžiui, kad sekmadienio priešpiečiams tinka kokteiliai, arba kad darbe galime daryti kelias kavos pertraukėles. Taip pat sužinome, kas yra „tabu“.
- Patvirtinimo šališkumas (Confirmation Bias): mes natūraliai linkę ieškoti informacijos, kuri patvirtina mūsų esamus įpročius, ir ignoruoti tą, kuri jiems prieštarauja.
- Autoriteto šališkumas (Authority Bias): dažnai priimame įpročius, kuriuos palaiko įtakingi žmonės, lyderiai ar šeimos vyresnieji, pernelyg nekvestionuodami.
Išryškindami šiuos mentalinius filtrus, galime suprasti, kaip jie nepastebimai veikia mūsų elgesį ir sprendimus.
4. Priemonės ir strategijos savistabai
Gera žinia, kad neprivalome likti įstrigę šiuose įsišaknijusiuose įpročiuose ir šališkumuose. Yra įvairių būdų, leidžiančių lavinti sąmoningumą:
- Rašymas dienoraštyje: užsirašant kasdienius įpročius ar emocines reakcijas, išryškėja pasikartojančios schemos.
- Dėmesingumo (mindfulness) programėlės: pavyzdžiui, vedamos meditacijos, padedančios pastebėti impulsus – tarkim, automatiškai griebiamės kavos, kai patiriame stresą.
- Užsirašinėjimas (Note-Taking): fiksuojant, kada nusprendžiame išgerti dar vieną alų ar energinį gėrimą, pamatome suveikiančius dirgiklius (trigerius) bei reakcijų dažnumą.
Refleksijos praktikos padeda išsiaiškinti, kurie įsitikinimai mums iš tikrųjų tarnauja, o kuriuos tiesiog paveldėjome ar perėmėme iš aplinkos. Tokia savistaba – pirmasis žingsnis norint imtis realesnių pokyčių.
5. Žvilgsnis į priekį: sąmoningo pasirinkimo link
Artėjančiuose skyriuose aptarsime, kaip emocijos, visuomenės spaudimai ir asmeninė gerovė susipina tarpusavyje. Panagrinėsime, kodėl tam tikros medžiagos (alkoholis, kofeinas) ar veiklos (pvz., beprasmis naršymas) taip stipriai paveikia mūsų kasdienybę, ir kaip galime atgauti kontrolę per sąmoningus sprendimus. Taip pat apžvelgsime platesnius sisteminius veiksnius, pasidalinsime praktiniais būdais mažinti ar visai atsisakyti žalingų įpročių bei skatinsime holistinį požiūrį į sveikatą, apimantį protą, kūną ir bendruomenę.
Vėliau turėsite aiškesnį supratimą apie savo „iš anksto įgytus duomenis“ ir praktišką planą, kaip gyventi tikslingiau. Turėsite tiek kritinio mąstymo priemonių, tiek atjaučiantį požiūrį į tai, kokie giliai gali būti mūsų įpročiai ir elgsena susipynę su gyvenimu.