Galia ir Sprogstamumas - www.Kristalai.eu

Galia ir Sprogstamumas

Galia ir sprogstamumas yra kritiniai komponentai sportinėje veikloje įvairiuose sportuose ir veiklose. Šių savybių ugdymas padidina asmens gebėjimą greitai generuoti jėgą, kas yra būtina tokiems judesiams kaip šuolis, sprintas ir svėrimas. Šiame straipsnyje nagrinėjamos dvi pagrindinės galios ugdymo metodikos: plyometrijos treniruotės ir olimpinis svėrimas. Pateikiama išsami technikų, privalumų ir mokslinių įrodymų analizė, patvirtinanti šių treniruočių modalumų efektyvumą. Remiamasi patikimais šaltiniais, siekiant užtikrinti pateiktos informacijos tikslumą ir patikimumą.

Supratimas apie Galią ir Sprogstamumą

Galia yra gebėjimas greitai išreikšti jėgą, derinant stiprumą ir greitį, kad būtų sukurti sprogstantys judesiai. Tai yra svarbus sportinės veiklos komponentas, įtakojantis veiklas, reikalaujančias greitų energijos sprogimų, tokių kaip šuoliai, sprintai ir krypties keitimas.

Sprogstamumas reiškia gebėjimą generuoti maksimalų jėgos kiekį per trumpiausią įmanomą laiką. Tai praktinis galios taikymas dinamiškuose judesiuose.

Galios Treniruotės Svarba

Galios ir sprogstamumo ugdymas yra būtinas:

  • Sportinė veikla: Pagerina gebėjimus tokiuose sportuose kaip krepšinis, futbolas, lengvoji atletika ir kovos menai.
  • Funkcinis fitnesas: Tobulina kasdienes veiklas, reikalaujančias staigių judesių ar svėrimo.
  • Traumų prevencija: Stiprina raumenis, sausgysles ir raiščius, sumažinant traumų riziką intensyvių veiklų metu.

Plyometrijos ir Olimpinių Svėrimų Apžvalga

Plyometrija: Treniruotės metodas, apimantis sprogstantis judesius, siekiant pagerinti raumenų galią ir našumą.

Olimpinis svėrimas: Apima du varžybinius svėrimus – šaukštą (snatch) ir valgio bei išstūmimo (clean and jerk) – susikoncentravusį į svorių sprogstantį pakėlimą nuo žemės virš galvos.

Plyometrija: Šuolių Treniruotės Sprogstamajai Galiai

Plyometrijos apibrėžimas ir istorija

Plyometrijos treniruotės apima pratimus, leidžiančius raumenei pasiekti maksimalią jėgą per trumpiausią įmanomą laiką. Ji naudoja tempimo-sutrumpinimo ciklą (SSC), kai raumenys greitai ištempami (ekscentrinė fazė) ir tada sutrumpinami (koncentrinė fazė).

Istorinis kontekstas:

  • Išsivystė iš Rytų Europos treniruočių metodų 1960-aisiais ir 1970-aisiais metais.
  • Terminas „plyometrija“ sukūrė Fred Wilt, amerikiečių lengvosios atletikos treneris.

Fiziologinis plyometrijos treniruočių pagrindas

Tempimo-sutrumpinimo ciklas (SSC)

  • Ekscentrinė fazė: Raumenys ilginami įtempimo metu, sukuriant elastinę energiją.
  • Amortizacijos fazė: Trumpas perėjimo laikotarpis tarp ekscentrinės ir koncentrinės veiksmų.
  • Koncentrinė fazė: Raumenys sutrumpėja, išleidžiant sukauptą energiją sprogstaniam judesiui.

Neuromuscularinės adaptacijos

  • Padidėjęs motorinių vienetų rekrutavimas: Pagerina gebėjimą vienu metu aktyvuoti daugiau raumenų skaidulų.
  • Pagerėjusi neuromuscularinė koordinacija: Tobulina raumenų susitraukimų laikymą ir efektyvumą.

Plyometrijos treniruočių privalumai

  • Pagerinta galios išėjimo galia: Gerina gebėjimą greitai generuoti jėgą.
  • Padidėjusi šuolių našumas: Didesnis aukštis ir atstumas vertikaliuose ir horizontaliuose šuoliuose.
  • Pagerinta sportinė veikla: Pranašumai sprinto greičiui, judrumui ir reagavimo gebėjimui.
  • Traumų prevencija: Stiprina jungiamuosius audinius ir gerina sąnarių stabilumą.

Plyometriniai pratimai

Apatinio kūno plyometrija

  • Box šuoliai
    • Technika: Šuoliuokite ant tvirtos dėžės ar platformos, švelniai nusileiskite ir nuleiskite žemyn.
    • Privalumai: Ugdo sprogstančią kojų galią ir koordinaciją.
  • Gylio šuoliai
    • Technika: Nusileiskite nuo dėžės, trumpai nusileiskite ir iškart šuoliuokite vertikaliai.
    • Privalumai: Pagerina reaguojančią galią ir efektyviai naudoja SSC.
  • Bounding
    • Technika: Perdėtai bėgiojimo žingsniai su dėmesiu aukščiui ir atstumui.
    • Privalumai: Gerina kojų galią ir bėgimo mechaniką.
  • Lateraliniai šuoliai
    • Technika: Šuoliuokite į šoną per objektą ar liniją pakartotinai.
    • Privalumai: Ugdo šoninį judėjimo galią ir judrumą.

Viršutinio kūno plyometrija

  • Banguojantys atsispaudimai (Clap Push-Ups)
    • Technika: Atlikite atsispaudimą sprogstant įmanoma greitai, atsispaudus nuo žemės apaploti rankas prieš nusileidžiant.
    • Privalumai: Didina viršutinės kūno dalies galią ir greitį.
  • Medicininio kamuolio metimai
    • Pratimai: Krūtinės metimai, metimai virš galvos, rotaciniai metimai.
    • Privalumai: Pagerina sprogstančią jėgą krūtinėje, pečiuose ir šerdyje.

Programos Dizainas ir Saugumo Apsvarstymai

Treniruočių kintamieji

  • Dažnumas: 1-3 sesijos per savaitę, priklausomai nuo fizinio pasirengimo lygio.
  • Intensyvumas: Palaipsniui didinkite nuo mažo iki aukšto intensyvumo; didesnis intensyvumas reikalauja ilgesnio atsigavimo.
  • Tūris: Matavimo vienetai gali būti pėdų kontaktai ar metimai; pradedantiesiems pradedama nuo 80-100 kontaktų per sesiją.

Progresija

  • Pradedančiųjų lygis: Pabrėžti teisingą techniką su mažo intensyvumo pratimais.
  • Vidutinio lygio: Įtraukti vidutinio intensyvumo pratimus ir padidinti tūrius.
  • Pažengusiųjų lygis: Įtraukti aukšto intensyvumo pratimus, tokius kaip gylio šuoliai.

Saugumo gairės

  • Tinkamas apšilimas: Esminis raumenų ir sąnarių paruošimui.
  • Paviršiaus pasirinkimas: Naudokite smūgius sugeriančius paviršius, pvz., žolę ar gumines kilimėles.
  • Avalynė: Rinkitės palaikančias batus, siekiant sumažinti smūgio jėgas.
  • Priežiūra: Kvalifikuotų specialistų vadovavimas, siekiant užtikrinti teisingą techniką.

Tyrimų Įrodymai apie Plyometrijos Treniruotės Efektyvumą

  • Vertikaliojo šuolio tobulinimas: Tyrimai rodo reikšmingą vertikaliojo šuolio aukščio padidėjimą po plyometrijos treniruočių programų.
  • Pagerintas sprinto našumas: Plyometriniai pratimai prisideda prie greitesnių sprinto laikų.
  • Kaulų sveikata: Teigiami poveikiai kaulų mineralinės tankio, sumažinant osteoporozės riziką.

Olimpinių Svėrimų Metodikos Galios Ugdymui

Olimpinių svėrimų apžvalga

Olimpinis svėrimas apima du varžybinius svėrimus:

  • Šaukštas (Snatch)
    • Pakelkite štangą nuo žemės virš galvos vienu nepertraukiamu judesiu.
  • Valgis ir išstumimas (Clean and Jerk)
    • Valgis (Clean): Pakelkite štangą nuo žemės iki pečių.
    • Išstumimas (Jerk): Iš pečių pakelkite štangą virš galvos, pasidalindami kojas arba atsisėdami po štanga.

Olimpinių svėrimų svarba galios ugdymui

  • Galios išėjimas: Olimpiniai svėrimai reikalauja didelio galios gamybos dėl judesių greičio ir jėgos.
  • Neuromuscularinė koordinacija: Pagerina koordinaciją tarp kelių raumenų grupių.
  • Taikymas sporte: Judesiai imituoja sprogstančius veiksmus sportuose, tokiuose kaip šuoliai ir metimai.

Technikos ir Progresijos Ugdymas

Mokymo progresijos šaukštui ir valgiui bei išstumimui

  • Pagrindiniai judesiai
    • Deadlift (mirties traukimas): Nustato teisingą svėrimo mechaniką nuo žemės.
    • Front Squat (priekinis pritūpimas): Ugdo stiprumą valgio gavimo pozicijoje.
    • Overhead Squat (virš galvos pritūpimas): Stiprina stabilumą šaukšto gavimo pozicijoje.
  • Įgūdžių vystymas
    • Hang Positions (kabinėjimo pozicijos): Praktikuokite svėrimus iš kabinėjimo pozicijos, siekiant sutelkti dėmesį į traukimo fazę.
    • Pulls ir High Pulls (traukimai ir aukšti traukimai): Pabrėžia išplėtimą ir pečių traukimo fazes.
    • Muscle Snatch/Clean (raumenų šaukštas/valgis): Sustiprina posūkio ir gavimo pozicijas be pritūpimo.
  • Pilni svėrimai
    • Šaukštas (Snatch): Sujunkite visas fazes į sklandų judesį.
    • Valgis ir išstumimas (Clean and Jerk): Atlikite valgį, po kurio seka išstumimas su teisinga technika.
  • Pagalbiniai pratimai
    • Power Snatch/Clean (galios šaukštas/valgis): Svėrimai atliekami be pilno pritūpimo, sutelkiant dėmesį į sprogstančią galią.
    • Push Press (stūmimas ant galvos): Ugdo virš galvos stiprumą išstūmimui.
    • Pritūpimai (Front ir Back Squats): Kuria pagrindinį kojų stiprumą.

Olimpinių svėrimų privalumai

Neuromuscularinės adaptacijos

  • Motorinių vienetų rekrutavimas: Aktyvuoja aukšto slenksčio motorinius vienetus maksimaliam jėgos gamybai.
  • Jėgos vystymo greitis: Didina jėgos gamybos greitį.

Sportinės veiklos pagerinimas

  • Šuolių našumas: Pagerintos vertikalios ir horizontalios šuolių galimybės.
  • Sprinto greitis: Pagerintas pagreitis ir aukščiausias greitis per galios ugdymą.
  • Judrumas ir krypties keitimas: Geresnė gebėjimas greitai keisti judesių kryptį.

Saugumas ir treniruočių vadovavimo aspektai

  • Kvalifikuotas instruktavimas: Esminis teisingų technikų mokymui ir traumų prevencijai.
  • Progresyvus apkrovimas: Laipsniškas svorio didinimas, siekiant saugiai kurti stiprumą.
  • Lankstumas ir mobilumas: Tinkamas judesių diapazonas būtinas teisingam vykdymui.
  • Traumų prevencija: Pabrėžiama technika virš ankstyvo sunkaus svorio kilnojimo.

Tyrimų Įrodymai apie Olimpinių Svėrimų ir Galios Ugdymą

  • Galios išėjimo palyginimas: Olimpiniai svėrimai generuoja didesnį galios išėjimą nei tradiciniai pasipriešinimo pratimai.
  • Našumo pagerinimas: Sportininkai, įtraukiantys olimpinius svėrimus, demonstruoja reikšmingus galios susijusių našumo rodiklių padidėjimus.
  • Kryžminiai perkėlimo efektai: Privalumai plinta į ne svėrimo sportus per pagerintą neuromuscularinę funkciją.

Integracija Plyometrijos ir Olimpinių Svėrimų Treniruotėse

Periodizacija ir programavimas

  • Bendros treniruotės: Plyometrijos ir olimpinių svėrimų derinimas gali maksimalizuoti galios ugdymą.
  • Treniruočių fazės:
    • Parengiamoji fazė: Susikoncentruoja į techniką, pagrindinį stiprumą.
    • Stiprumo fazė: Didina apkrovą olimpiniuose svėrimuose, įveda vidutinio intensyvumo plyometriją.
    • Galios fazė: Pabrėžia aukšto intensyvumo plyometriją ir sprogstančius svėrimus.
  • Atsigavimo aspektai: Užtikrinti pakankamą poilsį tarp aukšto intensyvumo sesijų.

Galios treniruočių derinimas su kitais fitneso komponentais

  • Stiprumo treniruotės: Palaiko galios ugdymą, didindamos maksimalius jėgos gebėjimus.
  • Ištvermės treniruotės: Balansuoja su galios treniruočių, siekiant išvengti trukdymo efektų.
  • Lankstumo ir mobilumo darbai: Pagerina judesių kokybę ir sumažina traumų riziką.
  • Atkūrimas ir traumų prevencija
    • Mityba: Pakankamas baltymų ir angliavandenių suvartojimas atsigavimui palaikyti.
    • Miegas: Būtinas raumenų remontui ir adaptacijai.
    • Apkrovos stebėjimas: Naudokite treniruočių žurnalus apimant apimtį ir intensyvumą.
    • Reguliarūs vertinimai: Vertinkite techniką ir našumą, kad atitinkamai koreguotumėte programas.

Išvada

Galia ir sprogstamumas yra būtini sportiniam sėkmei ir funkcinio našumo gerinimui. Plyometrijos treniruotės ir olimpinis svėrimas yra efektyvūs metodai šių savybių ugdymui. Plyometrija pagerina tempimo-sutrumpinimo ciklo efektyvumą, vedantį prie pagerintos sprogstančios jėgos. Olimpinis svėrimas treniruoja kūną generuoti didelį galios išėjimą per sudėtingus, viso kūno judesius.

Abiejų treniruočių modalumų integravimas, atsižvelgiant į teisingą techniką, progresiją ir atkūrimą, gali žymiai padidinti asmens galios gebėjimus. Naudojant įrodymais pagrįstas praktikas ir kvalifikuotų specialistų vadovavimą, užtikrinamas saugus ir efektyvus įgyvendinimas. Pasitelkus šias treniravimo technikas, sportininkai ir fitneso entuziastai gali pagerinti savo veiklą ir pasiekti savo galios ugdymo tikslus.

Literatūra

Pastaba: Visi šaltiniai yra patikimi, įskaitant recenzuojamus žurnalus, autoritetingus vadovėlius ir oficialias gairias iš pripažintų organizacijų, užtikrinant informaciją tikslumą ir patikimumą.

Šis išsamus straipsnis suteikia gilų galybės ir sprogstamumo tyrimą, sutelkiant dėmesį į plyometrijos treniruotes ir olimpinių svėrimų technikas. Įtraukiant įrodymais pagrįstą informaciją ir patikimus šaltinius, skaitytojai gali pasitikėti šios žinios taikymu, siekiant pagerinti savo fizinę būklę, sportinį našumą ir pasiekti galios ugdymo tikslus.

Nuorodos

  1. Haff, G. G., & Nimphius, S. (2012). Training principles for power. Strength and Conditioning Journal, 34(6), 2–12.
  2. Cronin, J., & Sleivert, G. (2005). Challenges in understanding the influence of maximal power training on improving athletic performance. Sports Medicine, 35(3), 213–234.
  3. Newton, R. U., & Dugan, E. (2002). Application of strength diagnosis. Strength and Conditioning Journal, 24(5), 50–59.
  4. Behm, D. G., & Sale, D. G. (1993). Intended rather than actual movement velocity determines velocity-specific training response. Journal of Applied Physiology, 74(1), 359–368.
  5. Markovic, G. (2007). Does plyometric training improve vertical jump height? A meta-analytical review. British Journal of Sports Medicine, 41(6), 349–355.
  6. Garhammer, J. (1985). Biomechanical profiles of Olympic weightlifters. International Journal of Sport Biomechanics, 1(2), 122–130.
  7. Komi, P. V. (2000). Stretch-shortening cycle: a powerful model to study normal and fatigued muscle. Journal of Biomechanics, 33(10), 1197–1206.
  8. Wilt, F. (1975). Plyometrics—what it is and how it works. Athletics Journal, 55(5), 76–90.
  9. Nicol, C., Avela, J., & Komi, P. V. (2006). The stretch-shortening cycle. Sports Medicine, 36(11), 977–999.
  10. Hakkinen, K., Komi, P. V., & Alen, M. (1985). Effect of explosive type strength training on isometric force- and relaxation-time, electromyographic and muscle fibre characteristics of leg extensor muscles. Acta Physiologica Scandinavica, 125(4), 587–600.
  11. Chu, D. A. (1998). Jumping into Plyometrics (2nd ed.). Human Kinetics.
  12. Miller, M. G., et al. (2006). The effects of a 6-week plyometric training program on agility. Journal of Sports Science and Medicine, 5(3), 459–465.
  13. de Villarreal, E. S., Requena, B., & Newton, R. U. (2010). Does plyometric training improve strength performance? A meta-analysis. Journal of Science and Medicine in Sport, 13(5), 513–522.
  14. Myer, G. D., Ford, K. R., & Hewett, T. E. (2006). Methodological approaches and rationale for training to prevent anterior cruciate ligament injuries in female athletes. Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports, 14(5), 275–285.
  15. McBride, J. M., et al. (2002). Comparison of kinetic variables and muscle activity during a squat vs. a box squat. Journal of Strength and Conditioning Research, 16(1), 75–82.
  16. Bobbert, M. F., & Van Soest, A. J. (1994). Effects of muscle strengthening on vertical jump height: a simulation study. Medicine & Science in Sports & Exercise, 26(8), 1012–1020.
  17. Young, W. B., & Pryor, J. F. (2007). Resistance training for short sprints and maximum-speed sprints. Strength and Conditioning Journal, 29(4), 42–51.
  18. Santos, E. J., & Janeira, M. A. (2008). Effects of complex training on explosive strength in adolescent male basketball players. Journal of Strength and Conditioning Research, 22(3), 903–909.
  19. Potach, D. H., & Chu, D. A. (2008). Plyometric training. In T. R. Baechle & R. W. Earle (Eds.), Essentials of Strength Training and Conditioning (3rd ed., pp. 413–456). Human Kinetics.
  20. Szymanski, D. J., et al. (2007). Effect of twelve weeks of medicine ball training on high school baseball players. Journal of Strength and Conditioning Research, 21(3), 894–901.
  21. Stone, M. H., et al. (2003). Periodization strategies. Strength and Conditioning Journal, 25(6), 19–37.
  22. Baechle, T. R., & Earle, R. W. (2008). Essentials of Strength Training and Conditioning (3rd ed.). Human Kinetics.
  23. Chu, D. A., & Myer, G. D. (2013). Plyometrics (2nd ed.). Human Kinetics.
  24. Johnson, B. A., et al. (2011). Training and testing for agility. In N. A. Ratamess (Ed.), ACSM's Foundations of Strength Training and Conditioning (pp. 329–343). Lippincott Williams & Wilkins.
  25. de Villarreal, E. S., Kellis, E., Kraemer, W. J., & Izquierdo, M. (2009). Determining variables of plyometric training for improving vertical jump height performance: a meta-analysis. Journal of Strength and Conditioning Research, 23(2), 495–506.
  26. Rimmer, E., & Sleivert, G. (2000). Effects of a plyometrics intervention program on sprint performance. Journal of Strength and Conditioning Research, 14(3), 295–301.
  27. Stengel, S. V., et al. (2005). Effect of plyometric training on bone mineral content and muscle power in prepubescent girls: a randomized controlled trial. Journal of Bone and Mineral Research, 20(2), 350–357.
  28. Enoka, R. M. (1979). The pull in Olympic weightlifting. Medicine & Science in Sports, 11(2), 131–137.
  29. Stone, M. H., O'Bryant, H., & Garhammer, J. (1981). A hypothetical model for strength training. Journal of Sports Medicine and Physical Fitness, 21(4), 342–351.
  30. Garhammer, J. (1993). A review of power output studies of Olympic and powerlifting: methodology, performance prediction, and evaluation tests. Journal of Strength and Conditioning Research, 7(2), 76–89.
  31. Newton, R. U., Kraemer, W. J., & Häkkinen, K. (1999). Effects of ballistic training on preseason preparation of elite volleyball players. Medicine & Science in Sports & Exercise, 31(2), 323–330.
  32. Tricoli, V., et al. (2005). Short-term effects on lower-body functional power development: weightlifting vs. vertical jump training programs. Journal of Strength and Conditioning Research, 19(2), 433–437.
  33. Hales, M. E. (2010). Improving the deadlift: understanding biomechanical constraints and physiological adaptations to resistance exercise. Strength and Conditioning Journal, 32(4), 44–51.
  34. Gullett, J. C., et al. (2009). A biomechanical comparison of back and front squats in healthy trained individuals. Journal of Strength and Conditioning Research, 23(1), 284–292.
  35. Sahrmann, S. A. (2002). Diagnosis and Treatment of Movement Impairment Syndromes. Elsevier Health Sciences.
  36. Hori, N., et al. (2008). Methods for developing power with special reference to football players. Strength and Conditioning Journal, 30(6), 58–66.
  37. Chiu, L. Z., & Schilling, B. K. (2005). A primer on weightlifting: from sport to sports training. Strength and Conditioning Journal, 27(1), 42–48.
  38. Everett, G. (2016). Olympic Weightlifting: A Complete Guide for Athletes & Coaches (3rd ed.). Catalyst Athletics.
  39. Kawamori, N., & Haff, G. G. (2004). The optimal training load for the development of muscular power. Journal of Strength and Conditioning Research, 18(3), 675–684.
  40. Cormie, P., McGuigan, M. R., & Newton, R. U. (2011). Developing maximal neuromuscular power: part 2—training considerations for improving maximal power production. Sports Medicine, 41(2), 125–146.
  41. Wirth, K., et al. (2016). Effect of 8 weeks of free-weight and machine-based strength training on strength and power performance. Journal of Human Kinetics, 53(1), 201–210.
  42. Behm, D. G., & Sale, D. G. (1993). Velocity specificity of resistance training. Sports Medicine, 15(6), 374–388.
  43. Aagaard, P., et al. (2002). Increased rate of force development and neural drive of human skeletal muscle following resistance training. Journal of Applied Physiology, 93(4), 1318–1326.
  44. Hoffman, J. R., et al. (2004). Comparison of Olympic vs. traditional power lifting training programs in football players. Journal of Strength and Conditioning Research, 18(1), 129–135.
  45. Hori, N., & Andrews, W. A. (2009). Medicine ball training for athletes: a literature review. Strength and Conditioning Journal, 31(3), 55–64.
  46. Suchomel, T. J., et al. (2016). Implementing eccentric resistance training—part 1: a brief review of existing methods. Journal of Functional Morphology and Kinesiology, 1(3), 1–14.
  47. Hamill, B. P. (1994). Relative safety of weightlifting and weight training. Journal of Strength and Conditioning Research, 8(1), 53–57.
  48. Hedrick, A. (2004). Teaching the clean and jerk. Strength and Conditioning Journal, 26(6), 70–72.
  49. Faigenbaum, A. D., & Myer, G. D. (2010). Resistance training among young athletes: safety, efficacy and injury prevention effects. British Journal of Sports Medicine, 44(1), 56–63.
  50. Comfort, P., et al. (2012). An investigation into the effects of varying load intensities on the load-power relationship during the power clean. Journal of Strength and Conditioning Research, 26(4), 1208–1214.
  51. Hori, N., et al. (2007). Comparison of weightlifting, plyometric, and power training programs in sub-elite rugby union players. Journal of Strength and Conditioning Research, 21(2), 543–549.
  52. Kilduff, L. P., et al. (2007). The effect of heavy resistance training on acute hormonal responses to a single arm military press exercise. Journal of Strength and Conditioning Research, 21(3), 645–648.
  53. Ebben, W. P. (2002). Complex training: a brief review. Journal of Sports Science and Medicine, 1(2), 42–46.
  54. Issurin, V. B. (2010). New horizons for the methodology and physiology of training periodization. Sports Medicine, 40(3), 189–206.
  55. Sands, W. A., et al. (2013). Optimal training load for weightlifting performance. Sports Medicine, 43(2), 95–104.
  56. Suchomel, T. J., Nimphius, S., & Stone, M. H. (2016). The importance of muscular strength in athletic performance. Sports Medicine, 46(10), 1419–1449.
  57. Leveritt, M., Abernethy, P. J., Barry, B. K., & Logan, P. A. (1999). Concurrent strength and endurance training: the influence of dependent variable selection. Journal of Strength and Conditioning Research, 13(1), 34–40.
  58. Page, P., Frank, C. C., & Lardner, R. (2010). Assessment and Treatment of Muscle Imbalance: The Janda Approach. Human Kinetics.
  59. Phillips, S. M., et al. (2007). Dietary protein for athletes: from requirements to metabolic advantage. Applied Physiology, Nutrition, and Metabolism, 32(S2E), S86–S98.
  60. Watson, A. M. (2017). Sleep and athletic performance. Current Sports Medicine Reports, 16(6), 413–418.
  61. Halson, S. L. (2014). Monitoring training load to understand fatigue in athletes. Sports Medicine, 44(2), 139–147.
  62. Stone, M. H., Stone, M., & Sands, W. A. (2007). Principles and Practice of Resistance Training. Human Kinetics.

 

Torna al blog