Intelektas yra sudėtinga ir daugialypė sąvoka, kuri viršija tradicinius kognityvinio gebėjimo matavimus, tokius kaip IQ testai. Per daugelį metų psichologai ir tyrėjai išplėtė intelekto apibrėžimą, įtraukdami įvairius įgūdžius ir kompetencijas. Šis straipsnis nagrinėja dvi svarbias teorijas, kurios praplečia mūsų supratimą apie intelektą: Howardo Gardnerio Daugelio Intelektų Teoriją bei Emocinio ir Socialinio Intelekto koncepcijas. Šie modeliai pabrėžia, kad intelektas nėra vienas, vienodas bruožas, bet įvairių gebėjimų rinkinys, prisidedantis prie žmogaus potencialo ir sąveikų.
Daugeliai Intelektai
Gardnerio Teorija
1983 metais psichologas Howard Gardner pristatė Daugelio Intelektų Teoriją savo svarbiame knygoje Frames of Mind¹. Gardneris iššaukė įprastą vieno, bendro intelekto (dažnai vaizduojamo kaip IQ) sampratą ir pasiūlė, kad žmonės turi bent aštuonis atskirus intelekto tipus. Kiekvienas tipas atspindi skirtingus būdus bendrauti su pasauliu ir spręsti problemas.
Aštuoni Intelektai
- Loginis-Matematinis Intelektas: Gebėjimas logiškai analizuoti problemas, atlikti matematikos operacijas ir moksliniais metodais tirti klausimus. Asmenys, turintys aukštą loginio-matematinio intelekto lygį, puikiai mąsto, atpažįsta modelius ir logiškai analizuoja problemas. Jie dažnai išsiskiria matematikos, mokslo, inžinerijos ir kompiuterijos programavimo srityse¹.
- Lingvistinis Intelektas: Gebėjimas mąstyti žodžiais ir naudoti kalbą sudėtingų reikšmių išraiškai. Šis intelektas apima jautrumą žodžių reikšmei, jų tvarkai, garsams, ritmui ir intonacijai. Poetininkai, rašytojai, teisininkai ir kalbėtojai dažniausiai demonstruoja aukštą lingvistinį intelektą¹.
- Erdvinis Intelektas: Gebėjimas mąstyti trimatėje erdvėje. Erdvinis intelektas apima vaizduotę, erdvinį mąstymą, vaizdų manipuliavimą, grafinius ir meninius įgūdžius bei aktyvią vaizduotę. Architektai, menininkai ir inžinieriai dažnai demonstruoja stiprų erdvini intelektą¹.
- Muzikinis Intelektas: Gebėjimas atlikti, kurti ir vertinti muzikinės struktūras. Tai apima gebėjimą atpažinti ir kurti muzikinius aukščius, tonus ir ritmus. Muzikantai, kompozitoriai ir muzikos kritikai paprastai turi aukštą muzikinį intelektą¹.
- Kūno-Kinetetinis Intelektas: Gebėjimas išradingai naudoti savo fizinį kūną ir sumaniai tvarkyti objektus. Šis intelektas apima laiko pojūtį, koordinaciją ir gebėjimą naudoti kūno judesius idėjoms ir jausmams išreikšti. Šokėjai, sportininkai, chirurgai ir amatūrininkai dažnai turi stiprų kūno-kinetetinį intelektą¹.
- Interpersonalinis Intelektas: Gebėjimas suprasti ir efektyviai bendrauti su kitais. Tai apima efektyvią žodinę ir neverbalinę komunikaciją, jautrumą kitų nuotaikoms ir jausmams bei gebėjimą priimti kelias perspektyvas. Mokytojai, socialiniai darbuotojai, aktoriai ir politikai dažnai demonstruoja aukštą interpersonalinį intelektą¹.
- Intrapersonalinis Intelektas: Gebėjimas suprasti save, savo mintis ir jausmus bei naudoti šias žinias planuojant ir nukreipiant savo gyvenimą. Tai apima savęs vertinimą, savo stiprybių ir silpnybių suvokimą bei gebėjimą stebėti savo emocijas. Filosofai, psichologai ir teologai gali demonstruoti stiprų intrapersonalų intelektą¹.
- Natūralistinis Intelektas: Gebėjimas atpažinti, kategorijuoti ir pasinaudoti tam tikromis aplinkos savybėmis. Šis intelektas apima jautrumą gamtai ir gebėjimą prižiūrėti bei auginti dalykus. Biologai, gamtosaugos specialistai, ūkininkai ir sodininkai dažnai turi aukštą natūralistinį intelektą¹.
Gardnerio Teorijos Poveikis
Gardnerio Daugelio Intelektų Teorija turi reikšmingų pasekmių švietimui ir asmeniniam tobulėjimui:
- Personalizuotas Mokymasis: Pripažindami, kad mokiniai turi įvairių intelektų, ugdytojai gali pritaikyti mokymo metodus individualioms stiprybėms, gerindami mokymosi rezultatus².
- Vertinimo Plėtra: Tradiciniai testai gali neišsamiai įvertinti asmens gebėjimus. Gardnerio teorija siūlo įtraukti įvairius vertinimo metodus, kad būtų įvertinti skirtingi intelektai³.
- Įvairių Talentų Vertinimas: Pripažindami daugelį intelektų, visuomenė gali vertinti talentus srityse, kurios anksčiau buvo mažiau vertinamos, pavyzdžiui, mene ar socialiniuose įgūdžiuose⁴.
- Karjeros Orientavimas: Supratimas apie savo dominuojančius intelektus gali padėti asmenims rinktis karjeras, atitinkančias jų natūralius gebėjimus ir interesus⁵.
Emocinis ir Socialinis Intelektas
Nors Gardnerio teorija praplečia intelekto sąvoką į atskiras kognityvines sritis, Emocinis ir Socialinis Intelektas orientuojasi į žmonių gebėjimų afektinius ir tarpusavio aspektus.
Emocinis Intelektas (EI)
Emocinis Intelektas reiškia gebėjimą suvokti, suprasti, valdyti ir efektyviai naudoti emocijas kasdieniame gyvenime. Psichologai Peteris Salovey ir John D. Mayer pristatė šią sąvoką 1990 metais, o ją populiarino Danielis Golemanas savo 1995 metų knygoje Emotional Intelligence⁶.
Emocinio Intelekto Komponentai
- Savimonė: Suvokimas ir supratimas savo emocijų ir jų poveikio kitiems. Tai apima sąmoningumą, kaip jausmai gali įtakoti mintis ir sprendimus⁶.
- Savireguliacija: Disruptivių emocijų ir impulsų valdymas arba nukreipimas. Savireguliacija apima prisitaikymą, patikimumą ir gebėjimą tvarkytis su pokyčiais⁶.
- Motyvacija: Emocijų panaudojimas siekiant tikslų, išlikti optimistiškam ir ištverti nesėkmes. Tai apima aistrą darbui, kuri viršija statusą ar pinigus⁶.
- Empatija: Kitų emocijų supratimas ir žmonių elgesio atitikimas jų emociniams reakcijoms. Empatija leidžia geresnius santykius ir komunikaciją⁶.
- Socialiniai Įgūdžiai: Santykių valdymas, kad žmonės judėtų norima kryptimi. Socialiniai įgūdžiai apima efektyvią komunikaciją, konflikto valdymą ir lyderystės gebėjimus⁶.
Emocinio Intelekto Svarba
- Sėkmė Darbo Vietoje: Aukštas EI lygis susijęs su geresniu darbo našumu, lyderystės įgūdžiais ir gebėjimu gerai dirbti komandoje⁷.
- Psichinė Sveikata: Emocinis intelektas prisideda prie psichologinės gerovės ir atsparumo stresui⁸.
- Santykiai: EI gerina tarpusavio santykius, gerindamas komunikaciją ir empatiją⁹.
Socialinis Intelektas (SI)
Socialinis Intelektas yra gebėjimas suprasti ir efektyviai valdyti socialines sąveikas. Psichologas Edwardas Thorndike pirmą kartą pristatė šią sąvoką 1920 metais, apibrėždamas ją kaip gebėjimą suprasti ir valdyti žmones¹⁰. Vėliau Danielis Golemanas išplėtė SI, pabrėždamas jo vaidmenį sudėtingų socialinių aplinkų navigacijoje¹¹.
Socialinio Intelekto Komponentai
- Socialinė Sąmonė: Gebėjimas atpažinti socialinius ženklus ir suprasti kitų žmonių jausmus bei mintis. Tai apima klausymosi įgūdžius ir įžvalgą¹¹.
- Socialinė Geba: Gebėjimas sklandžiai bendrauti su kitais, įskaitant tokius įgūdžius kaip sinchronizacija, savapresentation, įtaka ir rūpestis¹¹.
Socialinio Intelekto Svarba
- Tinklaveika: SI leidžia asmenims kurti ir palaikyti profesinius ir asmeninius tinklus¹².
- Konfliktų Sprendimas: Aukštas socialinis intelektas padeda spręsti ginčus ir derėtis dėl susitarimų¹³.
- Kultūrinė Kompetencija: SI yra esminis suprasti ir gerbti kultūrinius skirtumus vis labiau globalizuojančiame pasaulyje¹⁴.
Emocinio ir Socialinio Intelekto Tobulinimas
Abi EI ir SI gali būti ugdomi ir tobulinami per sąmoningą pastangą:
- Dėmesingumo Praktikos: Tokios technikos kaip meditacija ir refleksija padidina savimonę ir emocinę reguliaciją¹⁵.
- Aktyvus Klausymas: Atidžiai klausantis kitų gerinama empatija ir socialinė sąmonė¹⁶.
- Grįžtamasis Ryšys ir Koučingas: Konstruktyvus grįžtamasis ryšys padeda nustatyti tobulėjimo sritis emocinėse ir socialinėse sąveikose¹⁷.
- Emocijų Reguliavimo Strategijos: Tokios technikos kaip kognityvinė persvarba ir streso valdymas gerina savireguliaciją¹⁸.
Daugelio Intelektų, Emocinio Intelekto ir Socialinio Intelekto tyrimas atskleidžia, kad žmogaus intelektas yra turtingas ir įvairus gebėjimų audra. Gardnerio Daugelio Intelektų Teorija pabrėžia, kad žmonės turi skirtingų tipų protus ir todėl mokosi, prisimena, atlieka ir supranta skirtingais būdais. Emocinis ir Socialinis Intelektas pabrėžia emocijų ir socialinių sąveikų kritinį vaidmenį asmeniniame ir profesiniame sėkme.
Pripažindami ir ugdydami šiuos įvairius intelektus, galime sukurti efektyvesnes švietimo sistemas, geresnes darbo vietas ir labiau patenkinantį asmeninį gyvenimą. Vertindami įvairius būdus, kuriuo žmonės yra intelektualūs, galime sukurti visuomenes, kurios vertina visus indėlius ir leidžia asmenims pasiekti savo pilną potencialą.
Literatūra
- Gardner, H. (1983). Frames of Mind: The Theory of Multiple Intelligences. Basic Books. ↩
- Armstrong, T. (2009). Multiple Intelligences in the Classroom (3rd ed.). Association for Supervision and Curriculum Development. ↩
- Sternberg, R. J., & Grigorenko, E. L. (2004). Successful intelligence in the classroom. Theory into Practice, 43(4), 274-280. ↩
- Chen, J. Q., Moran, S., & Gardner, H. (Eds.). (2009). Multiple Intelligences Around the World. Jossey-Bass. ↩
- Shearer, C. B. (2009). Exploring the relationship between intrapersonal intelligence and university students’ career confusion: Implications for counseling, academic success, and school-to-career transition. Journal of Employment Counseling, 46(2), 52-61. ↩
- Goleman, D. (1995). Emotional Intelligence: Why It Can Matter More Than IQ. Bantam Books. ↩
- Cherniss, C., & Goleman, D. (2001). The Emotionally Intelligent Workplace. Jossey-Bass. ↩
- Schutte, N. S., et al. (2007). Emotional intelligence and interpersonal relations. The Journal of Social Psychology, 147(1), 41-54. ↩
- Mayer, J. D., Salovey, P., & Caruso, D. R. (2008). Emotional intelligence: New ability or eclectic traits? American Psychologist, 63(6), 503-517. ↩
- Thorndike, E. L. (1920). Intelligence and its uses. Harper's Magazine, 140, 227-235. ↩
- Goleman, D. (2006). Social Intelligence: The New Science of Human Relationships. Bantam Books. ↩
- Ferris, G. R., et al. (2005). Development and validation of the political skill inventory. Journal of Management, 31(1), 126-152. ↩
- Misra, S., & Srivastava, K. N. (2012). Social intelligence and conflict management styles: An exploratory study. Asia-Pacific Journal of Management Research and Innovation, 8(4), 351-360. ↩
- Earley, P. C., & Ang, S. (2003). Cultural Intelligence: Individual Interactions Across Cultures. Stanford University Press. ↩
- Kabat-Zinn, J. (2003). Mindfulness-based interventions in context: Past, present, and future. Clinical Psychology: Science and Practice, 10(2), 144-156. ↩
- Rogers, C. R., & Farson, R. E. (1957). Active Listening. Industrial Relations Center, University of Chicago. ↩
- Boyatzis, R. E., & McKee, A. (2005). Resonant Leadership: Renewing Yourself and Connecting with Others Through Mindfulness, Hope, and Compassion. Harvard Business School Press. ↩
- Gross, J. J. (2002). Emotion regulation: Affective, cognitive, and social consequences. Psychophysiology, 39(3), 281-291. ↩