Intelekto Teorijos - www.Kristalai.eu

Intelekto Teorijos

Intelektas ilgą laiką buvo psichologijos tyrimų ir susižavėjimo objektas. Jis apima įvairius kognityvinius gebėjimus, įskaitant gebėjimą mokytis, mąstyti, spręsti problemas ir prisitaikyti prie naujų situacijų. Per daugelį metų buvo pasiūlyta kelios teorijos, siekiant paaiškinti intelekto prigimtį ir jo įvairius komponentus. Šis straipsnis nagrinėja tris svarbias teorijas: Spearmano g-faktorių, Sternbergo Triarchinės Teorijos ir Cattell-Horn-Carroll Teoriją, kiekviena iš jų pateikia unikalią perspektyvą suprasti žmogaus intelektą.

Spearmano g-faktorius: Bendrojo Intelekto Koncepcija

Bendrojo Intelekto Įvadas

XX amžiaus pradžioje britų psichologas Charles Spearman pristatė bendrojo intelekto faktoriaus, žinomo kaip g-faktorius, sąvoką. Spearmanis pastebėjo, kad asmenys, gerai pasirodantys viename kognityviniame teste, dažnai gerai pasirodo kituose, tai rodo bendrą pagrindinį veiksnį, įtakojantį visas intelektines veiklas¹.

Spearmano Dvejų Faktorų Teorija

Spearmano teorija teigia, kad intelektas susideda iš dviejų veiksnių:

  • Bendras Intelektas (g-faktorius): Platus psichinis gebėjimas, kuris įtakoja veiklą visose kognityvinėse užduotyse. Tai įgimtas gebėjimas mąstyti logiškai, spręsti problemas ir mokytis.
  • Specifiniai Gebėjimai (s-faktoriai): Tai gebėjimai, būdingi tam tikroms užduotims. Nors g-faktorius veikia bendrą veiklą, s-faktoriai atsako už gebėjimų skirtumus skirtingose srityse¹.

Įrodymai dėl g-faktoriaus

Spearmanis naudojo faktorinę analizę, statistinę metodą, kad ištyrintų koreliacijas tarp įvairių psichinių gebėjimų testų. Jis nustatė, kad vienas veiksnys gali paaiškinti teigiamas koreliacijas tarp skirtingų kognityvinių užduočių, patvirtindamas bendrojo intelekto egzistavimą².

Spearmano Teorijos Poveikis

  • Švietimo Vertinimas: g-faktorius paveikė standartizuotų intelekto testų, tokių kaip IQ testas, kūrimą, kurių tikslas yra išmatuoti bendrą kognityvinį gebėjimą³.
  • Prognozuojama Galiojimas: Bendras intelektas yra stiprus akademinio pasiekimo, darbo našumo ir kitų gyvenimo rezultatų prognozuotojas⁴.

Kritika dėl g-faktoriaus

  • Perdidelis Supaprastinimas: Kritikai teigia, kad sumažinti intelektą iki vieno veiksnio nepastebi žmogaus gebėjimų sudėtingumo ir įvairovės⁵.
  • Kultūrinis Šališkumas: Standartizuoti testai, paremti g-faktoriu, gali būti šališki tam tikroms kultūroms ar socialinės-ekonominėms grupėms⁶.

Sternbergo Triarchinė Teorija: Analitinis, Kūrybingas ir Praktinis Intelektas

Triarchinės Teorijos Įvadas

Priešingai vienareikšmiškai intelekto sąvokai, psichologas Robert J. Sternberg pasiūlė Triarchinės Intelekto Teoriją, kuri padalija intelektą į tris tarpusavyje susijusius komponentus: analitinį, kūrybingą ir praktinį intelektą⁷.

Trijų Komponentų Apibrėžimas

  • Analitinis Intelektas: Taip pat žinomas kaip komponentinis intelektas, apima problemų sprendimo gebėjimus, logišką mąstymą ir informacijos analizę. Tai intelektas, dažniausiai matuojamas tradiciniais IQ testais⁷.
  • Kūrybingas Intelektas: Taip pat vadinamas patyrimo intelektu, apima gebėjimą susidoroti su naujomis situacijomis, naudojant praeities patirtis ir dabartinius įgūdžius. Tai apima vaizduotę, inovacijas ir gebėjimą generuoti naujas idėjas⁸.
  • Praktinis Intelektas: Žinomas kaip kontekstinis intelektas, susijęs su gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, spręsti realias problemas ir orientuotis kasdienėse užduotyse. Tai apima gatvės gudrybes ir sveiką protą⁹.

Triarchinės Teorijos Pritaikymas

  • Švietimo Praktikos: Sternbergo teorija siūlo, kad švietimas turėtų apimti visus tris intelekto tipus, siekiant labiau holistinio mokinių vystymosi⁶¹0.
  • Vertinimo Metodai: Įtraukiant kūrybines ir praktines užduotis į vertinimus, galima suteikti išsamesnį asmens gebėjimų vertinimą¹¹.

Tyrimų Palaikymas

Tyrimai parodė, kad vertinimai, paremti Triarchinės Teorijos, gali prognozuoti akademinę ir realaus pasaulio sėkmę efektyviau nei tradiciniai IQ testai¹². Pavyzdžiui, kūrybinių ir praktinių komponentų įtraukimas į priėmimo testus pagerino kolegijos pasirodymo prognozes.

Kritika dėl Triarchinės Teorijos

  • Matavimo Iššūkiai: Tiksliai įvertinti kūrybingą ir praktinį intelektą gali būti sudėtinga dėl šių konstruktų subjektyvios prigimties¹³.
  • Suderinamumas su Kitomis Teorijomis: Kai kurie kritikai teigia, kad Sternbergo komponentai perteksta esamus intelekto konceptus ir neatstovauja visiškai atskirų kategorijų¹⁴.

Cattell-Horn-Carroll Teorija: Skystasis ir Kristalizuotas Intelektas

Skysto ir Kristalizuoto Intelekto Įvadas

Psichologai Raymond B. Cattell ir jo mokinys John L. Horn išplėtė Spearmano darbą, pasiūlydami, kad bendras intelektas susideda iš dviejų pagrindinių veiksnių: skystojo intelekto (Gf) ir kristalizuoto intelekto (Gc)¹⁵. Vėliau John B. Carroll integravo jų modelį su savo trimatės teorijos, sukuriant Cattell-Horn-Carroll (CHC) Teoriją, išsamų kognityvinių gebėjimų supratimo pagrindą¹⁶.

Skystasis Intelektas (Gf)

  • Apibrėžimas: Skystasis intelektas reiškia gebėjimą mąstyti logiškai ir spręsti naujas problemas nepriklausomai nuo anksčiau įgytos žinios. Tai apima gebėjimą atpažinti modelius, logišką mąstymą ir problemų sprendimą naujose situacijose¹⁵.
  • Savybės:
    • Pasiekia aukštį paauglystėje ir mažėja senėjimo metu¹⁷.
    • Susijęs su darbo atmintimi ir apdorojimo greičiu.
  • Pavyzdžiai:
    • Spręsti dėlionę be ankstesnių žinių.
    • Atpažinti modelius sekančiose.

Kristalizuotas Intelektas (Gc)

  • Apibrėžimas: Kristalizuotas intelektas apima žinias ir įgūdžius, įgytus per patirtį ir švietimą. Tai gebėjimas naudoti išmoktas žinias ir praeities patirtis spręsti problemas¹⁵.
  • Savybės:
    • Didėja su amžiumi, kai asmenys kaupia daugiau žinių¹⁷.
    • Priklauso nuo ilgalaikės atminties.
  • Pavyzdžiai:
    • Žodyno ir kalbos supratimas.
    • Istorinių įvykių žinojimas.

Cattell-Horn-Carroll (CHC) Teorija

  • Integracija: Carrollo trimatės modelis, apimantis bendrą intelekto faktorių viršuje, plačius gebėjimus viduryje ir siaurus gebėjimus apačioje, buvo sujungtas su Cattell-Horn Gf-Gc modeliu, sukuriant CHC Teoriją¹⁶.
  • Struktūra:
    • Stratum III: Bendras intelektas (g-faktorius).
    • Stratum II: Platus gebėjimai, įskaitant skystąjį ir kristalizuotąjį intelektus, bei kitus, tokius kaip apdorojimo greitis ir erdvinio mąstymo gebėjimai.
    • Stratum I: Siauri gebėjimai, specifiniai įgūdžiai plačiose kategorijose.

CHC Teorijos Pritaikymas

  • Psichometrinis Testavimas: CHC modelis plačiai naudojamas kognityvinių gebėjimų vertinimo, tokių kaip Woodcock-Johnson Kognityvinių Gebėjimų Testai, kūrime¹⁸.
  • Švietimo Intervencijos: Supratimas apie skirtingus kognityvinius gebėjimus gali padėti pritaikyti švietimo programas pagal individualius mokinių poreikius¹⁹.

Tyrimų Palaikymas

Tyrimai remia skystojo ir kristalizuoto intelekto skirtumą, pateikdami įrodymus, kad kiekvienas turi skirtingus vystymosi trajektorijas ir neuroninius koreliatus kiekvienam²⁰. Neurovaizdavimo tyrimai nustatė skirtingas smegenų sritis, susijusias su Gf ir Gc.

Kritika dėl CHC Teorijos

  • Sudėtingumas: Modelio sudėtingumas gali apsunkinti jo taikymą praktinėse situacijose²¹.
  • Debata apie g-faktorių: Kai kurie mokslininkai prieštarauja vieno bendro intelekto faktoriaus egzistavimui, teigdami, kad intelektas yra per daug daugialypis, kad jį galima apibūdinti vienu konstruktu²².

Intelekto teorijos per pastarąjį amžių ženkliai išsivystė, pereinant nuo Spearmano vienareikšmiško g-faktoriaus prie tokių niuansuotų modelių kaip Sternbergo Triarchinė Teorija ir Cattell-Horn-Carroll Teorija. Šios teorijos pabrėžia skirtingus intelekto aspektus, nuo bendrų kognityvinių gebėjimų iki specifinių įgūdžių, tokių kaip kūrybingas ir praktinis problemų sprendimas, bei skirtumą tarp skystojo mąstymo ir kaupiamos žinių.

Suprasdami šias teorijas, gauname vertingų įžvalgų apie žmogaus kogniciją, kurios turi praktinių pasekmių švietimui, psichologiniam vertinimui ir asmeniniam tobulėjimui. Pripažindami intelekto daugialypę prigimtį, galime sukurti labiau personalizuotą mokymosi požiūrį ir pripažinti įvairias stiprybes, kurias turi asmenys.

Literatūra

  1. Spearman, C. (1904). "General Intelligence," Objectively Determined and Measured. The American Journal of Psychology, 15(2), 201–292. ↩
  2. Jensen, A. R. (1998). The g Factor: The Science of Mental Ability. Praeger. ↩
  3. Deary, I. J. (2012). Intelligence. Annual Review of Psychology, 63, 453–482. ↩
  4. Gottfredson, L. S. (1997). Why g Matters: The Complexity of Everyday Life. Intelligence, 24(1), 79–132. ↩
  5. Gardner, H. (1983). Frames of Mind: The Theory of Multiple Intelligences. Basic Books. ↩
  6. Helms, J. E. (1992). Why is there no study of cultural equivalence in standardized cognitive ability testing? American Psychologist, 47(9), 1083–1101. ↩
  7. Sternberg, R. J. (1985). Beyond IQ: A Triarchic Theory of Human Intelligence. Cambridge University Press. ↩
  8. Sternberg, R. J., & Lubart, T. I. (1995). Defying the Crowd: Cultivating Creativity in a Culture of Conformity. Free Press. ↩
  9. Sternberg, R. J., Wagner, R. K., & Okagaki, L. (1993). Practical Intelligence: The Nature and Role of Tacit Knowledge in Work and at School. In Everyday Intelligence (pp. 205–227). Springer. ↩
  10. Sternberg, R. J., & The Rainbow Project Collaborators. (2006). The Rainbow Project: Enhancing the SAT through assessments of analytical, practical, and creative skills. Intelligence, 34(4), 321–350. ↩
  11. Brody, N. (2003). Construct validation of the Sternberg Triarchic Abilities Test: Comment and reanalysis. Intelligence, 31(4), 319–329. ↩
  12. Messick, S. (1992). Multiple intelligences or multilevel intelligence? Selective emphasis on distinctive properties of hierarchy: On Gardner's Frames of Mind and Sternberg's Beyond IQ in the context of theory and research on the structure of human abilities. Psychological Inquiry, 3(4), 365–384. ↩
  13. Cattell, R. B. (1963). Theory of Fluid and Crystallized Intelligence: A Critical Experiment. Journal of Educational Psychology, 54(1), 1–22. ↩
  14. McGrew, K. S. (2009). CHC Theory and the Human Cognitive Abilities Project: Standing on the Shoulders of the Giants of Psychometric Intelligence Research. Intelligence, 37(1), 1–10. ↩
  15. Horn, J. L., & Cattell, R. B. (1967). Age Differences in Fluid and Crystallized Intelligence. Acta Psychologica, 26, 107–129. ↩
  16. Woodcock, R. W., McGrew, K. S., & Mather, N. (2001). Woodcock-Johnson III Tests of Cognitive Abilities. Riverside Publishing. ↩
  17. Flanagan, D. P., & Dixon, S. G. (2014). The Cattell-Horn-Carroll Theory of Cognitive Abilities. In D. P. Flanagan & P. L. Harrison (Eds.), Contemporary Intellectual Assessment: Theories, Tests, and Issues (3rd ed., pp. 23–56). The Guilford Press. ↩
  18. Gray, J. R., Chabris, C. F., & Braver, T. S. (2003). Neural Mechanisms of General Fluid Intelligence. Nature Neuroscience, 6(3), 316–322. ↩
  19. Keith, T. Z., & Reynolds, M. R. (2010). Cattell-Horn-Carroll Abilities and Cognitive Tests: What We've Learned from 20 Years of Research. Psychology in the Schools, 47(7), 635–650. ↩
Voltar para o blogue