Kognityvinės Funkcijos - www.Kristalai.eu

Kognityvinės Funkcijos

Kognityvinės funkcijos yra psichiniai procesai, leidžiantys mums atlikti bet kokią užduotį, nuo paprasčiausios iki sudėtingiausios. Jos apima įvairius psichinius gebėjimus, įskaitant atmintį, dėmesį, percepciją ir vykdomąsias funkcijas. Šie procesai leidžia mums suvokti pasaulį, sutelkti dėmesį į svarbią informaciją, saugoti ir prisiminti patirtis bei priimti sprendimus. Šis straipsnis gilinamasi į tai, kaip susidaro ir atkuriamos atmintys, bei aptaria procesus, susijusius su koncentracija, supratimu ir sprendimų priėmimu.

Atminties Sistemų

Atmintis yra kognityvinė funkcija, leidžianti mums koduoti, saugoti ir atkuriant informaciją. Ji yra būtina mokymuisi, prisitaikymui prie naujų situacijų ir mūsų tapatybės formavimuisi.

Atminties Susidarymas

Atminties susidarymas apima kelis pagrindinius procesus:

  • Kodavimas: Jutiminės įvesties transformavimas į formą, kuri gali būti saugoma. Tai apima informacijos suvokimą per mūsų jutimus ir jos konvertavimą į neuroninius kodus.
  • Konsolidacija: Atminties pėdsako stabilizavimas po pradinio įsigijimo. Šis procesas stiprina atmintį, padarydamas ją atspariau trikdžiams.
  • Saugojimas: Koduotos informacijos išlaikymas laikui bėgant. Atmintys saugomos įvairiuose smegenų regionuose, priklausomai nuo jų tipo.
  • Atkūrimas: Saugomos informacijos prieinamumas ir jos įvedimas į sąmoningą sąmonę, kai jos reikia.

Atminties Tipai

Atmintis nėra vienas vienetas, bet susideda iš kelių sistemų:

Jutiminė Atmintis

  • Apibrėžimas: Trumpiausio laikotarpio atminties elementas, trunka tik milisekundėmis iki sekundžių.
  • Funkcija: Leidžia asmenims išlaikyti įspūdžius apie jutiminę informaciją po to, kai originalus stimuliatorius nutraukiamas.
  • Tipai:
    • Ikoninė Atmintis: Vaizdinė jutiminė atmintis.
    • Eko Atmintis: Garsinė jutiminė atmintis.

Trumpalaikė Atmintis (STM)

  • Apibrėžimas: Laikino saugojimo sistema, gebanti laikyti ribotą informacijos kiekį trumpam laikotarpiui (apie 20–30 sekundžių).
  • Talpa: Tradiciškai laikoma 7±2 elementų¹, nors naujesni tyrimai rodo, kad gali būti mažiau.
  • Funkcija: Leidžia aktyviai manipuliuoti ir kartoti informaciją.

Darbo Atmintis

Trumpalaikės atminties plėtinys, darbo atmintis apima informacijos apdorojimą ir manipuliavimą, laikomą STM.

  • Komponentai (Remiantis Baddeley modeliu²):
    • Centrinis Vykdytojas: Sutelkia dėmesį ir koordinuoja veiklą.
    • Fonologinė Kilpa: Apdoroja žodinę ir garsinę informaciją.
    • Vizuospatialinė Skicepadė: Tvarko vaizdinę ir erdvinę informaciją.
    • Episodinė Buferis: Integruoja informaciją tarp domenų, suteikdama laiko jausmą.

Ilgalaikė Atmintis (LTM)

  • Apibrėžimas: Nuolatinis informacijos saugojimas per ilgesnį laiką.
  • Tipai:
    • Explicit (Deklaratyvinė) Atmintis: Sąmoningi faktų ir įvykių prisiminimai.
    • Semantinė Atmintis: Bendros žinios apie pasaulį.
    • Episodinė Atmintis: Asmeninės patirtys ir specifiniai įvykiai.
    • Implicit (Nedeklaratyvinė) Atmintis: Nesąmoningi prisiminimai, įtakojantys elgesį.
    • Procedurali Atmintis: Įgūdžiai ir užduotys.
    • Primingas: Išsikišimas, įtakojantis atsaką į stimulius.
    • Klasikinis Sąlygotumas: Mokytos asociacijos.

Atminties Atkūrimas

Atkūrimo signalai ir strategijos yra būtini saugomai informacijos prieinamumui:

  • Prisiminimas: Informacijos atkūrimas be signalų (pvz., esė testai).
  • Atpažinimas: Ankstesnio mokymo informacijos identifikavimas su signalais (pvz., daugelio pasirinkimo testai).
  • Permokymas: Greitesnis ankščiau mokytos informacijos mokymasis.

Veiksniai, Įtakojantys Atmintį

  • Dėmesys: Būtinas kodavimui; padalintas dėmesys gali sutrikdyti atminties susidarymą³.
  • Emocijos: Emocinė stimuliacija gali stiprinti atminties konsolidaciją per amigdalos sąveiką su hipokampu⁴.
  • Kontekstas: Atmintys lengviau atkuriamos kontekste, panašiajame į tai, kai jos buvo koduotos (konteksto priklausoma atmintis)⁵.
  • Būsenos Priklausoma Atmintis: Informacija, išmokta tam tikroje būsenoje (pvz., nuotaikoje), lengviau atkuriama būnant toje pačioje būsenoje⁶.
  • Trikdžiai: Nauja informacija gali trukdyti senos informacijos atkūrimui ir atvirkščiai⁷.

Dėmesio, Percepcijos ir Vykdomųjų Funkcijų

Dėmesys

Dėmesys yra kognityvinis procesas, leidžiantis selektyviai susikaupti į vieną aplinkos aspektą, tuo metu ignoruojant kitus.

Dėmesio Tipai

  • Selektiškas Dėmesys: Susikoncentruoja į specifinį stimuliatorių, filtravimą iš kitų.
  • Padalintas Dėmesys: Daugelio stimuliatorių apdorojimas vienu metu.
  • Išlaikytas Dėmesys: Susikaupimo išlaikymas per ilgą laiką.
  • Alternuojantis Dėmesys: Susikaupimo perėjimas tarp užduočių, reikalaujančių skirtingų kognityvinių reikalavimų.

Dėmesio Teorijos

  • Broadbento Filtraus Modelis: Siūlo, kad selektyvus filtras leidžia tam tikrai informacijai pereiti, remiantis fizinėmis savybėmis⁸.
  • Treismano Atenuacijos Teorija: Siūlo, kad neišgirsti pranešimai yra atenuojami, bet ne visiškai filtravami⁹.
  • Resursų Paskirstymo Teorija: Dėmesys yra ribotas resursas, paskirstomas tarp užduočių¹⁰.

Percepcija

Percepcija yra procesas, kai organizuojama, interpretuojama ir sąmoningai patiriama jutiminė informacija.

Percepcijos Etapai

  • Jutimas: Išorinių stimuliatorių aptikimas per jutiminius receptorius.
  • Transdukcija: Jutiminio stimuliatoriaus konvertavimas į neuroninius signalus.
  • Percepcija: Jutiminės informacijos interpretavimas, siekiant suprasti aplinką.

Percepcijos Organizacijos Principai

Remiantis Gestalt psichologija:

  • Figura-Žemė Santykis: Objekto atskyrimas nuo jo fono.
  • Artumas: Elementų grupavimas, kurie yra arti vienas kito.
  • Panašumas: Panašių elementų grupavimas.
  • Tęstinumas: Tęstinių modelių suvokimas.
  • Užbaigimas: Sprendžiama spragos, kad būtų sukurta visas objektas¹¹.

Viršuje-Žemiau ir Apačioje-Šone Apdorojimas

  • Apačioje-Šone Apdorojimas: Percepcijos kūrimas iš atskiros jutiminės įvesties.
  • Viršuje-Žemiau Apdorojimas: Naudojant iš anksto egzistuojančias žinias interpretavimui jutiminės informacijos¹².

Vykdomosios Funkcijos

Vykdomosios funkcijos yra aukšto lygio kognityviniai procesai, leidžiantys tiksliai nukreipti elgesį.

Vykdomųjų Funkcijų Komponentai

  • Darbo Atmintis: Informacijos laikymas ir manipuliavimas.
  • Kognityvinė Lankstumas: Prisitaikymas prie naujų taisyklių ar reikalavimų.
  • Inhibitorių Kontrolė: Impulsyvių atsakymų slopinimas.
  • Planavimas ir Organizavimas: Tikslų nustatymas ir geriausio jų pasiekimo būdo nustatymas¹³.

Vykdomųjų Funkcijų Neuralinė Bazė

  • Priekinis Prefrontalinis Lobas: Pagrindinė įsitraukimo sritis, ypač dorsolateralinis prefrontalinis lobas.
  • Priekinė Cingulatinis Lobas: Įsitraukimas klaidų aptikime ir dėmesyje.
  • Orbitofrontalinis Lobas: Susijęs su sprendimų priėmimu ir apdoroja apdovanojimus¹⁴.

Sprendimų Priėmimo Procesai

  • Heuristikos ir Šališkumai: Psichinės trumparasės, galinčios sukelti sisteminius klaidas.
  • Prieinamumo Heuristika: Tikimybės įvertinimas, remiantis tuo, kaip lengvai pavyzdžiai ateina į protą.
  • Panašumo Heuristika: Tikimybės vertinimas, remiantis panašumu į prototipą¹⁵.
  • Dvipusis Procesas Teorija:
    • Sistema 1: Greitas, automatinis, intuicinis mąstymas.
    • Sistema 2: Lėtas, sąmoningas, analitinis mąstymas¹⁶.

Kognityvinės funkcijos yra esminės mūsų kasdieniniam gyvenimui, įtakojančios, kaip suvokiame pasaulį, sutelkiame dėmesį, prisimename patirtis ir priimame sprendimus. Suprasti šiuos procesus suteikia įžvalgų apie žmogaus elgesį ir gali informuoti strategijas mokymuisi, atminties ir problemų sprendimo gebėjimams pagerinti.

Literatūra

Pėdsakai

  1. Miller, G. A. (1956). The magical number seven, plus or minus two: some limits on our capacity for processing informationPsychological Review, 63(2), 81–97. ↩
  2. Baddeley, A. D., & Hitch, G. (1974). Working memory. In G. H. Bower (Ed.), The Psychology of Learning and Motivation (Vol. 8, pp. 47–89). Academic Press. ↩
  3. Craik, F. I., Govoni, R., Naveh-Benjamin, M., & Anderson, N. D. (1996). The effects of divided attention on encoding and retrieval processes in human memoryJournal of Experimental Psychology: General, 125(2), 159–180. ↩
  4. McGaugh, J. L. (2004). The amygdala modulates the consolidation of memories of emotionally arousing experiencesAnnual Review of Neuroscience, 27, 1–28. ↩
  5. Godden, D. R., & Baddeley, A. D. (1975). Context-dependent memory in two natural environments: on land and underwaterBritish Journal of Psychology, 66(3), 325–331. ↩
  6. Eich, E., & Metcalfe, J. (1989). Mood dependent memory for internal versus external eventsJournal of Experimental Psychology: Learning, Memory, and Cognition, 15(3), 443–455. ↩
  7. Underwood, B. J. (1957). Interference and forgettingPsychological Review, 64(1), 49–60. ↩
  8. Broadbent, D. E. (1958). Perception and Communication. Pergamon Press. ↩
  9. Treisman, A. M. (1964). Verbal cues, language, and meaning in selective attentionThe American Journal of Psychology, 77(2), 206–219. ↩
  10. Kahneman, D. (1973). Attention and Effort. Prentice-Hall. ↩
  11. Wertheimer, M. (1923). Laws of organization in perceptual formsPsychologische Forschung, 4(1), 301–350. ↩
  12. Gregory, R. L. (1970). The Intelligent Eye. Weidenfeld & Nicolson. ↩
  13. Diamond, A. (2013). Executive functionsAnnual Review of Psychology, 64, 135–168. ↩
  14. Stuss, D. T., & Knight, R. T. (Eds.). (2013). Principles of Frontal Lobe Function (2nd ed.). Oxford University Press. ↩
  15. Tversky, A., & Kahneman, D. (1974). Judgment under uncertainty: heuristics and biasesScience, 185(4157), 1124–1131. ↩
  16. Kahneman, D. (2011). Thinking, Fast and Slow. Farrar, Straus and Giroux. ↩
Regresar al blog