Intelekto Matavimas - www.Kristalai.eu

Intelekto Matavimas

Intelektas yra daugiadimensinis konstruktas, apimantis įvairius kognityvinius gebėjimus, tokius kaip mąstymas, problemų sprendimas, mokymasis ir prisitaikymas prie naujų situacijų. Intelekto matavimas buvo centrinis dėmesys psichologijoje ir švietime per daugiau nei šimtmetį. Šis straipsnis nagrinėja Intelekto Koeficiento (IQ) testų istoriją ir ribotumus, tyrinėja alternatyvius vertinimus, tokius kaip emocinio intelekto testai, ir aptaria kultūrinius šališkumus, būdingus tradiciniam intelekto testavimui.

IQ Testai ir Jų Ribotumai

IQ Testavimo Istorija

Kilmė

  • Alfredas Binetas ir Théodore Simonas: XX amžiaus pradžioje prancūzų psichologai Alfredas Binetas ir Théodore Simonas sukūrė pirmąjį praktinį intelekto testą, skirtą identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga švietimo pagalba¹. Binet-Simono skalė matavo įvairius kognityvinius gebėjimus ir įvedė psichinį amžių kaip konceptą.
  • Lewis Termanas ir Stanford-Bineto Testas: 1916 metais Lewis Termanas pritaikė Binet-Simono skalę JAV, sukūręs Stanford-Bineto Intelekto Skalę². Termanas pristatė Intelekto Koeficientą (IQ), apskaičiuojamą kaip (Psichinis Amžius / Kronologinis Amžius) x 100.
  • Wechslerio Skalės: David Wechsleris 1955 metais sukūrė Wechslerio Suaugusiųjų Intelekto Skalę (WAIS), kuri apėmė verbalinio ir atlikimo subtestus³. Wechslerio skalės šiandien plačiai naudojamos įvairioms amžiaus grupėms.

IQ Testų Struktūra

  • Verbalinis Supratimas: Žodynas, panašumai ir informacija.
  • Perceptualinis Mąstymas: Blokų dizainas, matricų mąstymas, vaizdinės dėlionės.
  • Darbo Atmintis: Skaičių spanavimas, aritmetika.
  • Apdorojimo Greitis: Simbolių paieška, kodavimas.

IQ Testavimo Kritika

Ribotas Intelekto Apibrėžimas

  • Siauras Apibrėžimas: IQ testai iš esmės matuoja analitinį ir logišką mąstymą, tačiau gali nepastebėti kitų intelekto formų, tokių kaip kūrybiškumas, praktinis problemų sprendimas ir socialinis supratimas⁴.
  • Kelių Intelektų Teorija: Howard Gardner siūlė, kad intelektas nėra vienas vienetas, bet apima kelis tipus, įskaitant lingvistinį, logiko-matematinį, erdvinį, muzikinį, kūno-kinetinį, tarpasmeninį ir intrapersonalų intelektą⁵. IQ testai nepakankamai vertina šiuos įvairius intelektus.

Kultūrinis ir Socialinė-Ekonominis Šališkumas

  • Kultūrinis Turinys: IQ testai dažnai turi kalbą, pavyzdžius ir kontekstus, kurie yra pažįstami tam tikroms kultūroms ar socialinė-ekonominėms grupėms, nepalankioms kitoms⁶.
  • Kalbos Barjerai: Ne gimtakalbiai arba asmenys iš skirtingų kalbinių aplinkų gali blogai pasirodyti dėl kalbos supratimo problemų, o ne dėl kognityvinio gebėjimo stokos⁷.

Aplinkos Poveikis

  • Socialinės-Ekonominės Veiksniai: Prieiga prie švietimo, mitybos ir stimuliuojančių aplinkų reikšmingai veikia testų rezultatus⁸.
  • Testo Nerimas ir Stereotipo Pavojus: Nerimas ir visuomeniniai stereotipai gali neigiamai paveikti testų rezultatus, ypač tarp marginalizuotų grupių⁹.

Per didelis Akcentas ir Netinkamas Naudojimas

  • Labeliavimas ir Saviklauso Keturkampiai: Priskiriant IQ rezultatus gali sukelti labeliavimą, įtakoti asmenų savivertę ir galimybes.
  • Švietimo Srautai: Pasitikėjimas IQ rezultatais švietimo vietų nustatymui gali sustiprinti nelygybes ir riboti potencialą.

Patikimumo ir Tinkamumo Problemos

  • Testo-Pasikartojimo Patikimumas: Nors IQ testai paprastai yra patikimi, rezultatai gali kisti dėl tokių veiksnių kaip nuotaika, sveikata ir testavimo sąlygos12.
  • Prognozės Tinkamumas: IQ rezultatai koreliuoja su akademiniais pasiekimais, tačiau mažiau prognozuoja sėkmę gyvenimo įgūdžiuose, kūrybiškume ir emociniame gerove.

Alternatyvūs Vertinimai

Emocinio Intelekto Testai

Emocinio Intelekto (EI) Koncepcija

  • Apibrėžimas: Emocinis intelektas apima gebėjimą suvokti, suprasti, valdyti ir efektyviai naudoti emocijas savyje ir kitose.
  • Komponentai:
    • Savižvalga: Suvokimas apie savo emocijas.
    • Savi-Reguliacija: Emocijų valdymas.
    • Motyvacija: Emocijų naudojimas siekiant tikslų.
    • Empatija: Suvokimas apie kitų emocijas.
    • Socialiniai Įgūdžiai: Gebėjimas naršyti socialines sudėtingumus.

Emocinio Intelekto Vertinimas

  • Mayer-Salovey-Caruso Emocinio Intelekto Testas (MSCEIT): Gebėjimų pagrindu sukurtas testas, matuojantis EI per užduotis, susijusias su emociniu problemų sprendimu.
  • Emocinio Koeficiento Inventorius (EQ-i): Saviraportavimo priemonė, vertinanti įvairias emocines ir socialines kompetencijas.

EI Vertinimo Svarba

  • Darbo Vietos Veikla: Aukštas EI susijęs su lyderystės įgūdžiais, komandinio darbo gebėjimais ir darbo našumu.
  • Psichinė Sveikata: EI koreliuoja su psichologine gerove ir atsparumu.

Kultūrinių Šališkumų Sprendimas

Kultūriniai Teisingi Testavimai

  • Neverbaliniai Testai: Raven's Progressive Matrices ir Culture Fair Intelligence Test sumažina kalbos ir kultūrinio žinių reikalavimus.
  • Dinaminis Vertinimas: Fokusas į mokymosi potencialą, o ne į statines žinias, mažina kultūrines nepalankumus.

Įtraukūs Testavimo Metodai

  • Kultūrinė Reprezentacija: Įtraukiant įvairias populiacijas testų kūrime užtikrinama turinio tinkamumas tarp grupių.
  • Šališkumo Peržiūros Komitetai: Ekspertai vertina testų elementus dėl kultūrinio šališkumo ir jautrumo.

Kelių Vertinimo Metodų Naudojimas

  • Holistinis Vertinimas: Kombinuojant kognityvinius testus su kūrybiškumo, praktinių įgūdžių ir emocinio intelekto vertinimais suteikiama išsami asmens gebėjimų supratimas.
  • Portfolio Vertinimai: Rinkti darbo pavyzdžiai per laiką atskleidžia gebėjimų spektrą, viršijančią standartizuotus testus.

Alternatyvios Teorijos ir Testai

Sternbergo Triarchinė Teorija

  • Analitinis Intelektas: Problemų sprendimo gebėjimai.
  • Kūrybingas Intelektas: Gebėjimas spręsti naujas situacijas.
  • Praktinis Intelektas: Prisitaikymas prie aplinkos.
  • Sternbergo Triarchinio Gebėjimų Testas (STAT): Matuoja tris intelekto facetus, siūlėtus Sternberg.

Gardnerio Kelių Intelektų Teorija

  • Septyni Intelektai: Lingvistinis, logiko-matematinis, erdvinis, muzikinis, kūno-kinetiniai, tarpasmeniniai, intrapersoniniai.
  • Vertinimas: Stebėjimo metodai, atlikimo užduotys ir savivertinimai vertina skirtingus intelektus.

Intelekto matavimas yra sudėtingas darbas, kurį negalima visiškai apimti tik tradiciniais IQ testais. Nors IQ testai suteikė vertingų įžvalgų apie kognityvinius gebėjimus, jie turi ribotumų dėl kultūrinio šališkumo, siauro fokusavimo ir prognozės tinkamumo. Alternatyvūs vertinimai, tokie kaip emocinio intelekto testai ir kultūriniai teisingi testavimo metodai, siūlo įtrauklesnį ir išsamesnį asmens gebėjimų vertinimą. Kelių aspektų vertinimo priemonių priėmimas pripažįsta įvairius talentus ir potencialą kiekviename asmenyje, skatindamas teisingesnę ir veiksmingesnę švietimo bei profesinę aplinką.

Literatūra

 

  1. Plomin, R., & Deary, I. J. (2015). Genetics and intelligence differences: five special findings. Molecular Psychiatry, 20(1), 98–108. ↩
  2. Scarr, S., & Weinberg, R. A. (1978). The influence of "family background" on intellectual attainment. American Sociological Review, 43(5), 674–692. ↩
  3. Davies, G., et al. (2011). Genome-wide association studies establish that human intelligence is highly heritable and polygenic. Molecular Psychiatry, 16(10), 996–1005. ↩
  4. Savage, J. E., et al. (2018). Genome-wide association meta-analysis in 269,867 individuals identifies new genetic and functional links to intelligence. Nature Genetics, 50(7), 912–919. ↩
  5. Bradley, R. H., & Corwyn, R. F. (2002). Socioeconomic status and child development. Annual Review of Psychology, 53, 371–399. ↩
  6. Georgieff, M. K. (2007). Nutrition and the developing brain: nutrient priorities and measurement. The American Journal of Clinical Nutrition, 85(2), 614S–620S. ↩
  7. Tamis-LeMonda, C. S., et al. (2001). Child–caregiver speech and children's language development. Child Development, 72(5), 1241–1266. ↩
  8. Hart, B., & Risley, T. R. (1995). Meaningful Differences in the Everyday Experience of Young American Children. Paul H Brookes Publishing. ↩
  9. Chetty, R., et al. (2011). How does your kindergarten classroom affect your earnings? Evidence from Project STAR. The Quarterly Journal of Economics, 126(4), 1593–1660. ↩
  10. Deming, D. (2009). Early childhood intervention and life-cycle skill development: Evidence from Head Start. American Economic Journal: Applied Economics, 1(3), 111–134. ↩
  11. Bird, A. (2007). Perceptions of epigenetics. Nature, 447(7143), 396–398. ↩
  12. Moore, L. D., Le, T., & Fan, G. (2013). DNA methylation and its basic function. Neuropsychopharmacology, 38(1), 23–38. ↩
  13. Kouzarides, T. (2007). Chromatin modifications and their function. Cell, 128(4), 693–705. ↩
  14. Waterland, R. A., & Michels, K. B. (2007). Epigenetic epidemiology of the developmental origins hypothesis. Annual Review of Nutrition, 27, 363–388. ↩
  15. Knopik, V. S. (2009). Maternal smoking during pregnancy and child outcomes: real or spurious effect? Developmental Neuropsychology, 34(1), 1–36. ↩
  16. McGowan, P. O., et al. (2009). Epigenetic regulation of the glucocorticoid receptor in human brain associates with childhood abuse. Nature Neuroscience, 12(3), 342–348. ↩
  17. Graff, J., & Tsai, L. H. (2013). The potential of HDAC inhibitors as cognitive enhancers. Annual Review of Pharmacology and Toxicology, 53, 311–330. ↩
  18. Sweatt, J. D. (2013). The emerging field of neuroepigenetics. Neuron, 80(3), 624–632. ↩
  19. Bohacek, J., & Mansuy, I. M. (2015). Molecular insights into transgenerational non-genetic inheritance of acquired behaviours. Nature Reviews Genetics, 16(11), 641–652. ↩

 

Zurück zum Blog