Psichologinės teorijos apie realybės suvokimą - www.Kristalai.eu

Psichologinės teorijos apie realybės suvokimą

 

Suvokimas yra procesas, kurio metu interpretuojame ir organizuojame jutiminę informaciją, kad sukurtume prasmingą pasaulio patyrimą. Tai nėra tik pasyvus stimulų priėmimas, bet aktyvus konstravimas, veikiamas kognityvinių procesų, tokių kaip dėmesys, atmintis, lūkesčiai ir ankstesnės žinios. Suprasti, kaip šie kognityviniai procesai formuoja mūsų suvokimą apie realybę, yra labai svarbu norint suprasti žmogaus elgesį, sprendimų priėmimą ir socialinę sąveiką. Šiame straipsnyje nagrinėjamos įvairios psichologinės teorijos, kurios aiškina, kaip mūsų protas konstruoja realybę, ištyrus jutiminės informacijos ir kognityvinių funkcijų sąveiką.

Suvokimo prigimtis

Suvokimas apima jutiminės informacijos pavertimą darniu aplinkos atvaizdu. Šis pavertimas nėra tiesioginis, o interpretuojamas, priklausomai nuo mūsų kognityvinio pagrindo.

Jutimas prieš suvokimą

  • Jutimas reiškia žalią duomenų priėmimą jutimo receptorių (akių, ausų, odos ir t.t.).
  • Suvokimas yra šių jutimų interpretacija, kuri veda prie mūsų realybės patyrimo.

Nors jutimas pateikia informaciją, suvokimas ją organizuoja ir interpretuoja, veikiamas kognityvinių procesų.

Kognityviniai procesai, darantys įtaką suvokimui

Keletas kognityvinių veiksnių formuoja mūsų suvokimą apie realybę:

Dėmesys

Dėmesys lemia, kokią informaciją apdorojame. Selektiškas dėmesys leidžia mums sutelkti dėmesį į tam tikrus stimulus, tuo pačiu ignoruojant kitus, taip paveikdamas suvokimą.

  • Kokteilių vakarėlio efektas: gebėjimas susitelkti į vieną pokalbį triukšmingoje aplinkoje.
  • Neatidos aklumas: nesugebėjimas pastebėti netikėtus stimulus, kai dėmesys sutelktas kitur.

Atmintis

Praeities patirtys, saugomos atmintyje, veikia suvokimą, suteikdamos kontekstą jutimų interpretacijai.

  • Schemos teorija: protinės struktūros, kurios padeda organizuoti ir interpretuoti informaciją, remiantis ankstesnėmis patirtimis.
  • Poveikio efektas: pirmojo stimulo poveikis lemia reakciją į vėlesnį stimulus, formuojant suvokimą.

Lūkesčiai ir ankstesnės žinios

Tai, ką tikimės pamatyti, lemia, ką suvokiame.

  • Suvokimo rinkinys: pasiruošimas suvokti stimulus tam tikru būdu, pagrįstu lūkesčiais.
  • Top-down procesai: jutiminės informacijos interpretavimas, veikiamas aukštesnio lygio kognityvinių procesų.

Suvokimo teorinės perspektyvos

Gestalto psichologija

Gestalto psichologija pabrėžia, kad suvokimo visuma yra didesnė nei jos dalių suma. Ji siūlo, kad natūraliai organizuojame jutiminę informaciją į prasmingus modelius.

  • Gestalto suvokimo principai:
    • Figūra-fonas: objekto (figūros) atskyrimas nuo fono.
    • Artumas: objektai, esantys šalia vienas kito, suvokiami kaip grupė.
    • Panašumas: panašūs objektai sujungiami į grupes.
    • Tęstinumas: suvokiame nepertraukiamas struktūras, o ne atskiras dalis.
    • Užbaigtumas: užpildome spragas, kad suvoktume pilną vaizdą.

Šie principai parodo, kaip kognityviniai procesai aktyviai formuoja suvokimą, organizuodami jutiminę informaciją į darnias visumas.

Konstruktivistinės teorijos

Konstruktivistinės teorijos siūlo, kad suvokimas yra konstruojamas tiek iš jutiminės informacijos, tiek iš kognityvinių procesų.

  • Richard Gregory teorija: teigia, kad suvokimas yra hipotezių testavimo procesas, kur smegenys daro išvadas remdamosi ankstesne patirtimi ir lūkesčiais.
  • Suvokimo hipotezės: smegenų interpretacijos apie jutiminę informaciją, kurios gali sukelti iliuzijas, jei yra klaidingos.

Tiesioginio suvokimo teorija

Skirtingai nuo konstruktivizmo, James J. Gibson ekologinė teorija teigia, kad suvokimas yra tiesioginis ir nereikalauja aukštesnio lygio kognityvinių procesų.

  • Galimybės: veiksmo galimybės, kurias teikia aplinka, tiesiogiai suvokiamos be kognityvinės tarpininkavimo.
  • Optinis srautas: judesio modeliai regimojoje laukoje, kurie suteikia informaciją apie greitį ir kryptį.

Gibson pripažįsta jutiminės informacijos vaidmenį, tačiau minimizuoja kognityvinių procesų įtaką, siūlydamas, kad suvokimas yra daugiau informacijos aptikimas nei jos interpretacija.

Top-down ir bottom-up procesai

Suvokimas apima ir bottom-up, ir top-down procesus.

  • Bottom-up procesai: duomenimis pagrįstas požiūris, kai suvokimas prasideda nuo jutiminės informacijos ir kyla iki sudėtingo suvokimo.
  • Top-down procesai: konceptualiai pagrįstas požiūris, kai suvokimas veikiamas lūkesčių, žinių ir patirties.

Abu procesai sąveikauja, formuodami suvokimą, o top-down procesai užpildo spragas ar išsprendžia dviprasmiškumus jutiminėje informacijoje.

Kognityvinės šališkumai ir suvokimas

Kognityvinės šališkumai yra sistemingi nukrypimai nuo normos ar racionalumo sprendimų priėmime, darantys įtaką suvokimui.

  • Patvirtinimo šališkumas: tendencija ieškoti, interpretuoti ir prisiminti informaciją, kuri patvirtina išankstinius įsitikinimus. Tai veikia suvokimą, sutelkiant dėmesį į informaciją, kuri palaiko esamus įsitikinimus.
  • Inkaravimo efektas: stipri priklausomybė nuo pirmos gautos informacijos („inkaro“), priimant sprendimus. Tai veikia suvokimą, rėmindama vėlesnę informaciją aplink inkaro.
  • Prieinamumo euristika: tendencija pervertinti lengvai prisimenamos informacijos svarbą. Tai formuoja suvokimą, paverčiant lengvai prieinamą informaciją svarbesne.

Šios šališkumai rodo, kad suvokimas nėra visiškai objektyvus, bet veikiamas kognityvinių trumpinių ir klaidų.

Socialinė kognicija ir realybės suvokimas

Suvokimą taip pat formuoja socialiniai kontekstai ir sąveikos.

  • Atributų teorija: aiškina, kaip individai nustato kitų elgesio priežastis.
    • Fundamentalioji atribucijos klaida: pernelyg didelis asmenybės bruožų pabrėžimas, nepakankamai vertinant situacinius veiksnius kitų veiksmuose.
  • Socialinės tapatybės teorija: asmenys suvokia realybę per grupės narystės prizmę.
    • Ingrupės šališkumas: palankumas savo grupei, darantis įtaką kitų suvokimui.
  • Stereotipai ir išankstinis nusistatymas: supaprastinti grupių apibendrinimai daro įtaką elgesio suvokimui ir interpretavimui.

Šie socialiniai kognityviniai procesai pabrėžia, kad suvokimas yra glaudžiai susijęs su socialiniu supratimu ir šališkumais.

Neuromokslinės perspektyvos

Neuromokslo pažanga suteikė įžvalgų apie smegenų mechanizmus, susijusius su suvokimu.

  • Jutimo keliai: nuo tinklainės iki regos žievės, apdorojimas prasideda nuo paprastų bruožų ir progresuoja iki sudėtingų atvaizdų.
  • Lygiagretus apdorojimas: vienu metu apdorojama kelios stimulo savybės (spalva, forma, judesys).
  • Veidrodiniai neuronai: neuronai, kurie aktyvuojasi tiek atliekant veiksmą, tiek stebint tą patį veiksmą, atliktą kito asmens. Dalyvauja kitų ketinimų ir emocijų supratime, veikiantys socialinį suvokimą.
  • Neuroplastiškumas: smegenų gebėjimas reorganizuotis, formuojant naujas neuronų jungtis. Patirtis ir mokymasis gali keisti suvokimo procesus.

Neuromokslas pabrėžia, kad suvokimas yra dinamiškas procesas, formuojamas tiek neuroninių struktūrų, tiek patirčių.

Suvokimo iliuzijos ir realybė

Suvokimo iliuzijos atskleidžia neatitikimus tarp fizinės realybės ir subjektyvaus suvokimo, pabrėždamos kognityvinių procesų vaidmenį.

  • Optinės iliuzijos:
    • Müller-Lyer iliuzija: vienodo ilgio linijos atrodo skirtingos dėl rodyklėms panašių galų.
    • Ames kambarys: iškraipytas kambarys, sukuriantis dydžio iliuzijas dėl manipuliuotų gylio ženklų.
  • Garso iliuzijos:
    • McGurk efektas: regimoji informacija daro įtaką garsų suvokimui, parodydama daugiakanalės integracijos svarbą.

Iliuzijos parodo, kad suvokimą kuria smegenys, o ne vien tiesioginis jutiminės informacijos atspindys.

Suvokimas psichopatologijoje

Pakeisti kognityviniai procesai gali lemti skirtingus realybės suvokimus, kaip matyti įvairiuose psichikos sutrikimuose.

  • Šizofrenija:
    • Pasižymi haliucinacijomis ir kliedesiais.
    • Haliucinacijos: suvokti stimulus, kurių nėra.
    • Kognityvinės disfunkcijos: sutrikęs dėmesys, atmintis ir vykdomosios funkcijos daro įtaką suvokimui.
  • Depresija:
    • Neigiami kognityviniai šališkumai lemia pesimistišką realybės interpretavimą.
    • Tai veikia savęs, kitų ir ateities suvokimą.
  • Nerimo sutrikimai:
    • Padidėjęs jautrumas grėsmėms keičia suvokimą.
    • Hiperbudrumas: pernelyg didelis dėmesys galimoms grėsmėms.

Suprasdami šiuos pokyčius, galime kurti terapines intervencijas, orientuotas į kognityvinius procesus.

Kultūrinė įtaka suvokimui

Kultūra formuoja kognityvinius procesus, darydama įtaką tam, kaip suvokiama realybė.

  • Individualizmas prieš kolektyvizmą:
    • Individualistinės kultūros: pabrėžia asmeninius tikslus, lemia analitinį suvokimą, orientuotą į objektus atskirai nuo konteksto.
    • Kolektyvistinės kultūros: pabrėžia grupės tikslus, lemia holistinį suvokimą, orientuotą į santykius tarp objektų ir konteksto.
  • Kalba ir suvokimas:
    • Lingvistinis reliatyvumas (Sapir-Whorf hipotezė): kalba daro įtaką mąstymui ir suvokimui.
    • Skirtingos kalbos skirtingai klasifikuoja spalvas, erdvinius santykius ir laiką, veikdamos suvokimą.

Kultūriniai veiksniai pabrėžia, kad suvokimas nėra universalus, bet skiriasi tarp visuomenių.

Įkūnyta kognicija

Įkūnyta kognicija siūlo, kad suvokimas yra grindžiamas kūno sąveika su aplinka.

  • Sensorimotorinė integracija: suvokimas kyla iš jutimo sistemų ir motorinių veiksmų sąveikos.
    • Pavyzdys: suvokiant objekto dydį įskaičiuojami veiksmai, susiję su objektu.
  • Fizinės būsenos įtaka: kūno būklės gali veikti kognityvinius procesus.
    • Šilumos ir socialinis suvokimas: fizinė šiluma gali lemti socialinės šilumos suvokimą.

Įkūnyta kognicija pabrėžia, kad suvokimas yra aktyvus procesas, kuriame dalyvauja ne tik smegenys, bet ir visas kūnas.

Išvada

Realybės suvokimas yra sudėtinga sąveika tarp jutiminės informacijos ir kognityvinių procesų. Psichologinės teorijos rodo, kad suvokimas nėra pasyvus išorinio pasaulio atspindys, bet aktyvus konstravimas, formuojamas dėmesio, atminties, lūkesčių, socialinio konteksto ir kultūrinio pagrindo. Supratimas apie šiuos procesus suteikia įžvalgų apie žmogaus elgesį, kogniciją ir žmonių patirties įvairovę. Tai pabrėžia tiek biologinių, tiek psichologinių veiksnių svarbą, kurie prisideda prie mūsų realybės suvokimo.

Literatūra

  • Goldstein, E. B. (2014). Kognityvinė psichologija: jungiant protą, tyrimus ir kasdienę patirtį. Cengage Learning.
  • Gregory, R. L. (1997). Akys ir smegenys: suvokimo psichologija. Princeton University Press.
  • Rock, I. (1983). Suvokimo logika. MIT Press.
  • Gibson, J. J. (1979). Ekologinis požiūris į regos suvokimą. Houghton Mifflin.
  • Neisser, U. (1967). Kognityvinė psichologija. Appleton-Century-Crofts.
  • Kahneman, D. (2011). Mąstymas, greitas ir lėtas. Farrar, Straus ir Giroux.
  • Allport, G. W. (1954). Išankstinio nusistatymo prigimtis. Addison-Wesley.
  • Kosslyn, S. M., & Osherson, D. N. (Eds.). (1995). Vizualinė kognicija. MIT Press.
  • Schacter, D. L., Gilbert, D. T., & Wegner, D. M. (2011). Psichologija. Worth Publishers.
  • Varela, F. J., Thompson, E., & Rosch, E. (1991). Įkūnytas protas: kognityvinių mokslų ir žmogaus patirties sintezė. MIT Press.
  • Barrett, L. F., Mesquita, B., & Gendron, M. (2011). Kontekstas emocijų suvokime. Current Directions in Psychological Science, 20(5), 286-290.
  • Kitayama, S., & Uskul, A. K. (2011). Kultūra, protas ir smegenys: dabartiniai įrodymai ir ateities kryptys. Annual Review of Psychology, 62, 419-449.
  • Frith, C. D. (2007). Proto kūrimas: kaip smegenys kuria mūsų mentalinį pasaulį. Blackwell Publishing.
  • Prinz, J. J. (2004). Žarnų reakcijos: suvokimo teorija apie emocijas. Oxford University Press.
  • Mazzoni, G., & Memon, A. (Eds.). (2003). Atminties psichologija. Psychology Press.

 

 ← Ankstesnis straipsnis                    Kitas straipsnis →

 

 

Į pradžią

Tilbage til blog