Kūno sudėtis

Kūno sudėtis reiškia riebalų ir ne riebalų masės proporciją žmogaus kūne. Suprasti kūno sudėtį yra labai svarbu vertinant sveikatos būklę, fizinę būklę ir sportinį našumą. Šiame straipsnyje nagrinėjama kūno riebalų ir liesos masės svarba, jų vaidmuo sveikatai ir našumui, bei tiriamos įvairios kūno sudėties matavimo metodikos, įskaitant Kūno masės indeksą (KMI), odos raukšlių matuoklius ir bioelektrinę impedanso analizę (BEA).

Supratimas apie kūno riebalus ir liesą masę

Kūno riebalai

Apibrėžimas: Kūno riebalai susideda iš esminių riebalų ir saugojimo riebalų. Esminiai riebalai būtini normalioms fiziologinėms funkcijoms, tuo tarpu saugojimo riebalai kaupiasi riebalinėje audinyje.

Svarba:

• Energijos saugykla: Kūno riebalai veikia kaip pagrindinė energijos rezervo forma, teikdami kurą kalorijų deficito laikotarpiuose.
• Hormonų gamyba: Riebalinė audinys išskiria hormonus, tokius kaip leptinas ir adiponektynas, kurie reguliuoja apetitą ir medžiagų apykaitą.
• Izoliacija ir apsauga: Riebalai veikia kaip izoliacija, palaikydami kūno temperatūrą ir saugodami organus nuo mechaninių smūgių.

Sveikatos pasekmės:

• Pertekliniai kūno riebalai: Susiję su padidėjusia lėtinių ligų, tokių kaip kardiorespiracinės ligos, 2 tipo diabetas, hipertenzija ir tam tikros rūšies vėžys, rizika.
• Maži kūno riebalai: Nepakankami esminiai riebalai gali sutrikdyti normalias kūno funkcijas, paveikti reprodukcijos sveikatą, imuninę sistemą ir bendrą gyvybingumą.

Liesą masę

Apibrėžimas: Liesas masė (taip pat žinoma kaip liesa kūno masė) apima raumenis, kaulus, organus, odą ir kūno vandenį – visus komponentus, išskyrus riebalų masę.

Svarba:

• Metabolinis greitis: Liesas masė yra metaboliniu aktyvumas, prisidedantis prie aukštesnio ramybės metabolinio greičio.
• Fiziniai našumai: Raumenų masė yra būtina stiprumui, jėgai, ištvermei ir bendram funkcinio pajėgumo palaikymui.
• Kaulų sveikata: Raumenų masėje esančio kaulų mineralų tankis palaiko skeletinę stiprumą ir sumažina lūžių riziką.

Sveikatos pasekmės:

• Raumenų praradimas: Sarcopenija, amžiumi susijęs raumenų masės ir funkcijos praradimas, gali sukelti sumažėjusį judrumą ir nepriklausomybę.
• Optimalus veikimas: Pakankamas liesas masė yra būtina imuninės funkcijos, žaizdų gijimo ir atsigavimo po ligų.

Pusiausvyra tarp kūno riebalų ir liesos masės

Svarbu išlaikyti optimalų pusiausvyrą tarp kūno riebalų ir liesos masės, kad būtų užtikrinta sveikata ir našumas.

• Sportinis našumas: Sportininkai dažnai siekia mažesnių kūno riebalų procentų, kad pagerintų našumą, tuo pačiu išlaikydami arba didindami liesą masę stiprumui ir jėgai.
• Sveikata ir ilgaamžiškumas: Subalansuota kūno sudėtis prisideda prie sumažėjusios ligų rizikos ir geresnio gyvenimo kokybės.

Matavimo metodai

Tikslus kūno sudėties vertinimas yra būtinas stebint sveikatos būklę ir vertinant fitneso bei mitybos programų efektyvumą. Naudojami įvairūs kūno sudėties matavimo metodai, kiekvienas turintis savo privalumus ir ribotumus.

Kūno masės indeksas (KMI)

Apibrėžimas: KMI yra paprastas svorio ir ūgio santykio indeksas, dažnai naudojamas suaugusiųjų nutukimo, antsvorio ir nutukimo klasifikavimui. Jis apskaičiuojamas kaip kūno svoris kilogramais padalintas iš ūgio metrų kvadrato (kg/m²).

KMI kategorijos:

• Antsvoris: <18,5 kg/m²
• Normalus svoris: 18,5–24,9 kg/m²
• Antsvoris: 25–29,9 kg/m²
• Nutukimas: ≥30 kg/m²

Privalumai:

• Lengva naudoti: Paprasta, greita, reikalinga tik ūgio ir svorio matavimai.
• Populiacijos studijos: Naudingas didelio masto epidemiologinėms studijoms, vertinant sveikatos rizikas, susijusias su antsvorio ir nutukimu.

Ribotumai:

• Neatskiria tarp riebalų ir liesos masės: KMI nepaiso raumenų masės, kaulų tankio, bendros kūno sudėties ir riebalų paskirstymo.
• Klaidinga klasifikacija: Sportininkai ir raumeningi asmenys gali būti klasifikuojami kaip antsvorio ar nutukimo nepaisant mažų kūno riebalų procentų.

Odos raukšlių matuokliai

Apibrėžimas: Odos raukšlių matavimai apima matuoklių naudojimą, kad suspaustų ir išmatuotų subkutaninių riebalų storį tam tikrose kūno vietose.

Pagrindinės vietos:

• Triceps
• Biceps
• Subscapular
• Suprailiac
• Šlaunikaulis
• Pilvo

Procedūra:

• Matuojama dešinėje kūno pusėje.
• Matuojamos kelios vietos, o vertės naudojamos lygtims, siekiant įvertinti kūno riebalų procentą.

Privalumai:

• Įperkama: Lyginant su kitais metodais, įrankiai yra palyginti pigūs.
• Tinkama lauko sąlygoms: Nešiojami ir tinkami naudoti įvairiose aplinkose.
• Panašiai tikslus: Kai atliekami mokytojo patyrus techniko, teikia gerą kūno riebalų procento įvertinimą.

Ribotumai:

• Technikos jautrumas: Tikslumas priklauso nuo asmens, atliekant matavimus, įgūdžių.
• Apribotas subkutaniniams riebalams: Nepaisoma visceralinių riebalų.
• Populiacijos specifinės lygtis: Reikia skirtingų lygtų skirtingoms populiacijoms (amžius, lytis, etninė kilmė).

Bioelektrinė impedanso analizė (BEA)

Apibrėžimas: BEA įvertina kūno sudėtį matuojant kūno audinių varžą (impedansą) mažam, saugiam elektros srovei.

Kaip veikia:

• Principas: Liesas audinys, turintis vandenį ir elektrolitus, gerai veda elektros srovę, tuo tarpu riebaliniai audiniai veda prastesnę srovę.
• Procedūra: Elektrodai dedami ant rankų ir kojų, o įrenginys matuoja impedansą, siekiant įvertinti bendrą kūno vandenį, iš kurio apskaičiuojama riebalinė masė ir liesa masė.

Privalumai:

• Neinvazinė: Skausmingas ir greitas procedūra.
• Lengva naudoti: Paprasta operacija, tinkama tiek klinikose, tiek namuose.
• Reprodukuojamumas: Teikia pastovias rezultatus, kai laikomasi standartinių protokolų.

Ribotumai:

• Hidracijos būklė: Rezultatai gali būti paveikti asmens dehidratacijos lygio; dehidratacija gali padidinti kūno riebalų procentą.
• Įrangos kintamumas: Įrangos ir algoritmų skirtumai gali sukelti rezultatų kintamumą.
• Lygtis prielaidos: Gali būti netikslus visoms populiacijoms, pvz., sportininkams ar senyvo amžiaus žmonėms.

Kiti metodai (trumpa apžvalga)

Nors dėmesys sutelktas į KMI, odos raukšlių matuoklius ir BEA, verta paminėti kitus metodus:

• Dual-Energy X-ray Absorptiometry (DEXA): Laikomas aukso standartu kūno sudėties analizėje, teikiantis detalią informaciją apie riebalus, liesą masę ir kaulų mineralų tankį.
• Hidrostatinis svėrimas: Įvertina kūno sudėtį remiantis kūno tankiu matuojamu po vandeniu; tikslus, bet mažiau prieinamas.
• Oro atkarpos pletozmografija (Bod Pod): Matuoja kūno tūrį ir tankį naudojant oro atkarpą; neinvazinė ir tikslu.

Tikslus kūno sudėties vertinimas

Tikslus kūno sudėties vertinimas yra būtinas stebint sveikatos būklę ir vertinant fitneso bei mitybos programų efektyvumą. Tikslus vertinimas leidžia priimti informuotus sprendimus dėl mitybos, mankštos ir gyvenimo būdo intervencijų, siekiant pagerinti sveikatos rezultatus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Nuorodos

McArdle, W. D., Katch, F. I., & Katch, V. L. (2015). Exercise Physiology: Nutrition, Energy, and Human Performance (8th ed.). Lippincott Williams & Wilkins.
Tortora, G. J., & Derrickson, B. (2017). Principles of Anatomy and Physiology (15th ed.). Wiley.
Alberts, B., et al. (2015). Molecular Biology of the Cell (6th ed.). Garland Science.
Hall, J. E. (2016). Guyton and Hall Textbook of Medical Physiology (13th ed.). Elsevier.
Marieb, E. N., & Hoehn, K. (2018). Human Anatomy & Physiology (11th ed.). Pearson.
Brooks, G. A., Fahey, T. D., & Baldwin, K. M. (2005). Exercise Physiology: Human Bioenergetics and Its Applications (4th ed.). McGraw-Hill.
Hargreaves, M., & Spriet, L. L. (2006). Exercise Metabolism. Human Kinetics.
Kenney, W. L., Wilmore, J. H., & Costill, D. L. (2015). Physiology of Sport and Exercise (6th ed.). Human Kinetics.
Powers, S. K., & Howley, E. T. (2012). Exercise Physiology: Theory and Application to Fitness and Performance (8th ed.). McGraw-Hill.
Berg, J. M., Tymoczko, J. L., & Stryer, L. (2015). Biochemistry (8th ed.). W.H. Freeman.
Fitts, R. H. (2008). The cross-bridge cycle and skeletal muscle fatigue. Journal of Applied Physiology, 104(2), 551-558.
Lehninger, A. L., Nelson, D. L., & Cox, M. M. (2017). Lehninger Principles of Biochemistry (7th ed.). W.H. Freeman.
Jeukendrup, A., & Gleeson, M. (2010). Sport Nutrition: An Introduction to Energy Production and Performance (2nd ed.). Human Kinetics.
Berne, R. M., & Levy, M. N. (2010). Cardiovascular Physiology (10th ed.). Mosby Elsevier.
Sherwood, L. (2015). Human Physiology: From Cells to Systems (9th ed.). Cengage Learning.
Guyton, A. C., & Hall, J. E. (2015). Textbook of Medical Physiology (13th ed.). Elsevier.
Poole, D. C., & Erickson, H. H. (2011). Cardiovascular function and oxygen transport: Responses to exercise and training. Comprehensive Physiology, 1(1), 675-704.
West, J. B. (2012). Respiratory Physiology: The Essentials (9th ed.). Lippincott Williams & Wilkins.
Forster, H. V., & Pan, L. G. (1994). Contributions of central and peripheral chemoreceptors to the ventilatory response to CO₂/H⁺. Annual Review of Physiology, 56(1), 159-177.
Bassett, D. R., & Howley, E. T. (2000). Limiting factors for maximum oxygen uptake and determinants of endurance performance. Medicine & Science in Sports & Exercise, 32(1), 70-84.